Šiandien Seime svarstymui teikiamas Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektas, kurio rengimo priežastimi nurodomas Vyriausybės programoje numatytas aspektas – užtikrinti aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą, gerinti viešųjų reikalų valdymo kokybę rašoma pranešime spaudai.
„Abejotina, ar tai atitinka pateiktame projekte išdėstytus tikslus ir uždavinius. Vyriausybės pasiryžimas keisti Ministro Pirmininko Tarnybos (MPT) veiklą, atkuriant Vyriausybės kanceliariją, yra žingsnis atgal, siekiant restauruoti senus buvusios G. Kirkilo Vyriausybės aptarnavimo pamatus“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.
Projekte siūloma patikslinti Ministro Pirmininko kanclerio ir Ministro Pirmininko tarnybos pavadinimą bei funkcijas, grąžinti nuo 2009 m. rudens panaikintą pareigą organizuoti ir vertinti Vyriausybei pateiktų teisės aktų projektus, panaikinti Ministro Pirmininko tarnyboje 2009 metais įsteigtas departamentų direktorių kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes. Taip pat siūloma keisti 2010 metais priimtą reikalavimą Vyriausybei tvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo etapus, vietoje to siūloma Vyriausybei patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo prioritetines priemones.
S. Šedbaras atkreipia dėmesį: „Priminsiu, jog 2008 metais veikusioje Vyriausybės kanceliarijoje dirbo 244 darbuotojai, 2012 metų trečiojo ketvirčio duomenimis – 176. Nuo 2008 m. iki 2012 m. Ministro Pirmininko Tarnyboje pareigybių skaičius buvo sumažintas 27 procentais, darbo užmokesčio fondas nuo 2008 m. iki 2011 m. sumažintas 38,4 procentais. Tai buvo aiškios ir nuoseklios taupymo politikos rezultatas. Ko sulauksime šiuo atveju?“
Parlamentaro nuomone, sugrąžinimas to, kas buvo, sugrąžins ir dideles išlaidas. Bus atkurtas biurokratinis aparatas, primenantis sunkiąją artileriją, kuri taikos sąlygomis tik apsunkina žmonių reikalų tvarkymą ir yra nereikalinga. Tos sumos, kurių prireiks vien iškabų, užrašų, blankų keitimui, daro įspūdį, deja, neigiamą – vien tam vieno milijono litų tikrai neužteks.
„Aiškinimas, jog Kanceliarijos atkūrimas reikalingas siekiant užtikrinti Vyriausybei pateiktų aktų projektų kokybę skamba visiškai neįtikinančiai. Šis darbas nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. yra patikėtas ministerijoms ir Teisingumo ministerijai (kiekvienoje ministerijoje dirba Teisės padaliniai, ruošiantys įstatymų projektus). Ne naujiena, jog pasitaiko nekokybiškai parengtų teisės aktų, apie tai iš tiesų yra kalbėję Seimo nariai, Seimo Pirmininkė, Respublikos Prezidentė.
Jeigu Ministras Pirmininkas abejoja jam pavaldžių ministrų gebėjimais užtikrinti kokybiškų teisės aktų parengimą, tai toks nerimas suprantamas, tačiau pažymėtina, kad Ministro Pirmininko Tarnyboje iki pat šiol tebedirba teisės padalinys, kuris teisės aktus vertina, tikslina. Jeigu pajėgos per silpnos, galima jas sustiprinti – tokiai misijai pakaktų kelių teisininkų, bet ne visos Kanceliarijos. Jos atkūrimas reikalingas nebent savų kadrų įdarbinimui. Kelia nerimą ir tai, jog Vyriausybė nenori ruošti detalios Vyriausybės veiksmų programos, o tai atskleidžia nenorą konkretizuoti, kaip ji bus įgyvendinama“, – reformos tikslingumu abejoja TS-LKD frakcijos atstovas.
S. Šedbaro nuomone, biurokratinio aparato pūtimas yra pernelyg gerai gyvenančios ir neturinčios kur dėti biudžeto pinigų šalies požymis. Kažin, ar Lietuva jau tokia tapo. A. Kubiliaus Vyriausybė mažino valdymo išlaidas, A. Butkevičiaus pradeda veiklą nuo jų didinimo.
