Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
aciu autoriui uz straipsni,dabar tiesiog BUTINA inteligentijai,visuomenininkams ir doriems politikams ieskoti bendru salycio tasku atmetus ambicijas.BUKIT ISMINTINGI
Aciu gerb.Sarunui uz rasini. Siandien esame laimingi, kad turime tokiu vyru:)
už nuomonę
Sutinku su autoriumi, tik nesuprantu prie ko čia žmogžūdžio giminėlė ir tie jau valdžioje būvę gyvuliai: kuolys, gylys, landsbergis, stoma, stančikienė, grigas ir visas kitas mėšlas, pretenduojantys tapti neaiškios orentacijos minios vedliais? Atsikratykim Jų ir mitingai bus dešimttūkstantiniai, o keli šimtiniai.
Žmonės tiesiog įsikalba, kad prezidentė yra jų pusėje. Reiškia, visi kiti samprotavimai - tik žodžių žaismas.
Tiesa paprasta: revoliucija nepadarė būtinų permainų, ir kolaborantai, remiami Didžiosios žemės, atsiėmė valdžią. Maža to - sustiprino ją informacinio amžiaus ginklais, o, panaudodami laisvas sienas - išvijo trečdalį tautos lauk.
Klausimas: ką daryt liaudžiai? Priešintis ? emigruoti ? laukti ?
Ar liaudis pajėgi priešintis ? Mes niekad nežinom galimybių iki galo, bet, manau, stipriai priešintis galim tik labai trumpą laiką. Ir tokiam pasipriešinimui reikia tam tikrų sąlygų (revoliucinės situacijos). Jų nėra - didžiulė ir valdininkija, silpnas nepriklausomų žmonių luomas, didžiulis kriminalinis sluoksnis, ištvirkintas jaunimas, milžiniška emigracija, Rusijos įtaka.
Nėra aiškių vadų. Žiniasklaida, užuot padėjusi juos iškelti, juos paslepia porn-verslo veikėjų nuotykiais.
Lieka dar ilgas pozicinis karas, kai švietėjai po truputį rengia tautą išsivadavimui. Bet, manau, mes tokį karą pralaimim - pralaimim jaunimą, emigrantus, laiką.
Viską įvertinus, reikia gintis dabar. Nepasitikėti buvusiais. Jungtis su aplinkinių šalių demokratais. Kurti nepriklausomus nuo rezervistų ir nuo kriminalinės porn-pramonės laikraščius, portalus, televizijos kanalus. Kol nė vieno tokio neturim, laimėti per jokius rinkimus neturim jokių galimybių.
Tiesa paprasta: revoliucija nepadarė būtinų permainų, ir kolaborantai, remiami Didžiosios žemės, atsiėmė valdžią. Maža to - sustiprino ją informacinio amžiaus ginklais, o, panaudodami laisvas sienas - išvijo trečdalį tautos lauk.
Klausimas: ką daryt liaudžiai? Priešintis ? emigruoti ? laukti ?
Ar liaudis pajėgi priešintis ? Mes niekad nežinom galimybių iki galo, bet, manau, stipriai priešintis galim tik labai trumpą laiką. Ir tokiam pasipriešinimui reikia tam tikrų sąlygų (revoliucinės situacijos). Jų nėra - didžiulė ir valdininkija, silpnas nepriklausomų žmonių luomas, didžiulis kriminalinis sluoksnis, ištvirkintas jaunimas, milžiniška emigracija, Rusijos įtaka.
Nėra aiškių vadų. Žiniasklaida, užuot padėjusi juos iškelti, juos paslepia porn-verslo veikėjų nuotykiais.
Lieka dar ilgas pozicinis karas, kai švietėjai po truputį rengia tautą išsivadavimui. Bet, manau, mes tokį karą pralaimim - pralaimim jaunimą, emigrantus, laiką.
Viską įvertinus, reikia gintis dabar. Nepasitikėti buvusiais. Jungtis su aplinkinių šalių demokratais. Kurti nepriklausomus nuo rezervistų ir nuo kriminalinės porn-pramonės laikraščius, portalus, televizijos kanalus. Kol nė vieno tokio neturim, laimėti per jokius rinkimus neturim jokių galimybių.
butent! Uztenka stenet ir leistis ujamiem.Gal laikas pakelt uzpakalius, pajudint smegenis ir aplamai pabust is miego ir suprasti pagaliau, kad cia ne Baltarusija su savo " demokratija" , Mes Lietuvoj, ES ir pajegus pakeiosi VISKA, KA TIK LAIKOME REIKALINGU. Uztenka burbet, kad niekas nesikeis, kad tai neimanoma. Zmones, skaitykim, mastykim, kas aktyvesni, junkimes. Kas jei ne mes galime viska pakeisti?
Niekas nedrįskit nustumti mus nuo lovio.Mes su juo suaugom.
aš irgi partinį bilietą truputi prislėpsiu ir kai dėsiu visą tiesą,aišku ne už dyką ,ruoškit man vietelę valdišką ir šitą.
Jaučiu,kad tiesa ir tauta laimės,nes beveik visi niekšeliai pradeda teisingas mintis dėstyti,o jie tai instinktyviai jaučia iš kurios pusės gardus lovio kvapas sklinda.
Šaunus, šaunus straipsnis - SUPER! Džiugu skaityti savas mintis. Atsiprašau, kad šitą autorių iki šiol mažai vertinau...
Š. Navickis: pilietinės visuomenės gimimas ar violetinis košmaras?