Pasikeitusi sveikatos būklė, tam tikrų vaistų vartojimas, infekcinės ligos ar nesilaikytos pasiruošimo rekomendacijos yra vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių planinę operaciją gali tekti atidėti. Tačiau svarbūs ir iš pirmo žvilgsnio menki dalykai – makiažas ar manikiūras gali turėti reikšmės saugiai atliekant anesteziją.
Per mažai dėmesio pasiruošimui operacijai ir atsistatymui po jos
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojos anesteziologės reanimatologės Gabrielės Ledinauskienės teigimu, tokiais atvejais pikta ir apmaudu būna ne tik pacientui, bet ir tokį sprendimą priėmusiems gydytojams.
„Operacijos atidėjimas sutrikdo visos operacinės darbą – būna suplanuoti gydytojų grafikai, paruošti instrumentai, skirtas laikas pacientui. Todėl sprendimas atidėti planinę operaciją priimamas labai atsakingai.
Vertiname ne tik tai, kiek pavojinga operuoti dabar, bet ir ar pats operacijos atidėjimas nepakenks pacientui. Vis dėlto netinkamai pasiruošus operacijai ir anestezijai, komplikacijų rizika gali būti labai didelė – galimos sunkios, invalidizuojančios komplikacijos ar net mirtis“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo ji.
Gydytoja pasakojo, kad beveik kas savaitę tenka susidurti su situacija, kai pacientui planinę operaciją prisieina atidėti. Pašnekovės manymu, Lietuvoje vis dar per mažai dėmesio skiriama perioperacinei medicinai – paciento priežiūrai viso kelio metu: nuo pasiruošimo operacijai iki atsistatymo po jos.
„Dažnai susitelkiame į pačią operaciją, nors paciento būklei ir operacijos rezultatams svarbus visas kelias – nuo tinkamo pasiruošimo iki saugaus atsistatymo po operacijos“, – sakė G. Ledinauskienė.
Gydytoja pabrėžė, kad tinkamai pasiruošus operacijos atidėjimo dažnu atveju galima išvengti.
Operacija gali būti atidėta dėl pasikeitusios sveikatos būklės
Visų pirma, visiškai natūralu, kad operaciją gali tekti atidėti dėl objektyvių sveikatos būklės pokyčių. Pasak gydytojos, kadangi planinių operacijų pacientai dažnai laukia ilgai, per šį laiką sveikata gali pasikeisti.
„Atsiradus naujų ar paūmėjus esamoms sveikatos problemoms, gali reikėti papildomo pasiruošimo, nukelti operacijos datą ar net pasirinkti kitą ligoninę, kurioje būtų užtikrinta reikiama, pavyzdžiui, intensyviosios terapijos priežiūra. Daug geriau ir saugiau tai išsiaiškinti iš anksto, o ne operacijos dieną“, – pastebėjo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad vienas svarbiausių dalykų, kurį prieš operaciją vertina anesteziologas, yra širdies ir kraujagyslių būklė, arba kitaip – fizinio krūvio tolerancija:
„Anestezijos ir operacijos metu gali svyruoti kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis, todėl svarbu žinoti, ar paciento širdis šiuos pokyčius toleruos. Tam tikros širdies ligos reikalauja ypač kruopštaus pasiruošimo.
Viena tokių situacijų – jei pacientui laukiant planinės operacijos buvo įdėtas stentas, tai yra nedidelis vamzdelis, padedantis išlaikyti susiaurėjusią širdies kraujagyslę atvirą. Po jo įdėjimo skiriami vaistai, mažinantys krešulio susidarymo riziką.
Gydytoja ypač atkreipė dėmesį į pūslelinę. Nors pacientai dažnai jos nesureikšmina – juk tai tik maža pūslelė ant lūpos, tačiau jei aktyvi pūslelinė yra ant veido, o planuojama operacija apima veidą ar galvą, operaciją tenka atidėti.
Šių vaistų prieš operaciją negalima nutraukti savarankiškai – per anksti nutraukus gydymą stente gali susidaryti krešulys ir įvykti infarktas. Kita vertus, šie vaistai didina kraujavimo riziką operacijos metu, todėl prieš kai kurias operacijas juos gali tekti laikinai nutraukti.“
Dėl to po neseniai atlikto stentavimo planinę operaciją kartais tenka atidėti. Tokiu atveju reikalinga kardiologo konsultacija, kad būtų įvertinta, kiek laiko praėjo po stentavimo, dėl kokios priežasties jis buvo atliktas ir ar vaistus galima saugiai laikinai nutraukti.
„Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus kraujavimo ir stento užsikimšimo riziką. Operacijos atidėjimą ar papildomą pasiruošimą gali lemti ir naujai atsiradę ritmo sutrikimai, paūmėjęs širdies nepakankamumas, reikšminga vožtuvų liga ar širdies stimuliatorius. Turint širdies stimuliatorių, svarbu atsinešti jo pasą ir būti neseniai atlikus prietaiso patikrą“, – sakė G. Ledinauskienė.
Riziką didina ir infekcinės ligos
Pašnekovė pasakojo, kad neretai planinei operacijai atvyksta infekcine liga sergantis pacientas. Tačiau peršalimas, šlapimo takų infekcija, pūslelinė ar kita aktyvi infekcija taip pat gali būti priežastis operaciją atidėti.
„Operacijos metu imuninei sistemai tenka papildomas krūvis. Jei tuo metu organizmas jau kovoja su infekcija, gali padidėti kvėpavimo takų komplikacijų, plaučių uždegimo ir chirurginės žaizdos infekcijos rizika. Be to, infekcine liga sergantis pacientas gali užkrėsti personalą ir kitus pacientus“, – sakė anesteziologė.
Kada jau saugu operuoti, pasak specialistės, vieno atsakymo nėra – tai priklauso nuo infekcijos pobūdžio ir sunkumo, paciento būklės bei planuojamos operacijos: „Dažnu atveju norime, kad pacientas būtų visiškai pasveikęs ir nejaustų infekcijos simptomų bent 1–2 savaites. Jei infekcija buvo sunkesnė, šis laikotarpis gali būti ilgesnis.“
Tačiau ji ypač atkreipė dėmesį į pūslelinę. Nors pacientai dažnai jos nesureikšmina – juk tai tik maža pūslelė ant lūpos, tačiau jei aktyvi pūslelinė yra ant veido, o planuojama operacija apima veidą ar galvą, operaciją tenka atidėti.
„Chirurginė trauma ir organizmo stresas gali paskatinti herpes simplex viruso reaktyvaciją, o retais atvejais galimas infekcijos išplitimas ir sunkios komplikacijos“, – sakė gydytoja.
Kiek svarbi nagų spalva ir ilgis?
Viena iš dažnų diskusijų – ar galima į operacinę eiti turint lakuotus nagus. Vieni pacientai dalinasi patirtimi, kad nagai buvo lakuoti ir jokių problemų dėl to nekilo. Kiti stebisi, kaip išvis gali kilti toks klausimas – nagai griežtai negali būti lakuoti. Treti sako, kad svarbi tik lako spalva – geriau ji nebūtų tamsi.
Pasak gydytojos, dėl netinkamai atrodančių nagų operacija nebus atidėta, tačiau tai gali apsunkinti gyvybiškai svarbių rodiklių sekimą jos metu.
„Iš pirmo žvilgsnio tokie nekalti dalykai kaip makiažas ar nagų lakas operacijos neatidės, tačiau gali apsunkinti saugų anestezijos atlikimą. Jos metu pacientas yra nesąmoningas, o anesteziologas kontroliuoja kvėpavimą ir kraujotaką. Paciento būklę nuolat stebime specialiais monitoriais ir jutikliais, kurie registruoja svarbiausius gyvybinius rodiklius.
Vienas iš jų – pulsoksimetras, matuojantis deguonies įsotinimą ir pulsą. Davikliai gali būti pritaikyti dėti ant piršto ar ausies. Mūsų ir daugelyje kitų ligoninių dažniausiai turimas pulsoksimetras yra pritaikytas tik pirštui, todėl nagų lakas ir jų ilgis turi įtakos.
Tamsus nagų lakas, ypač juodas ar mėlynas, gali šiek tiek iškreipti rodmenis ir parodyti keliais procentais mažesnę saturaciją. Sveikam žmogui tai dažniausiai nėra reikšminga, tačiau pacientui, sergančiam plaučių liga, toks skirtumas gali būti svarbus vertinant būklę ir priimant sprendimus dėl gydymo“, – pabrėžė gydytoja.
„Iš pirmo žvilgsnio tokie nekalti dalykai kaip makiažas ar nagų lakas operacijos neatidės, tačiau gali apsunkinti saugų anestezijos atlikimą.“
Gydytojos pastebėjimu, vis tik dar svarbiau už nagų spalvą yra jų ilgis. „Priauginti ar priklijuoti nagai kartais būna tokie ilgi, kad fiziškai neįmanoma uždėti pulsoksimetro. Tuomet galėtume bandyti daviklį dėti ant kojos piršto, tačiau tai ne visada įmanoma dėl operacinio lauko.
Todėl prieš operaciją bent vieną pirštą reikėtų palikti be lako ir be ilgo ar priauginto nago, kad būtų galima uždėti pulsoksimetro daviklį“, – patarė gydytoja.
Į operacinę – kaip ruošiantis miegoti
Prieš anesteziją pacientų taip pat prašoma visiškai nusivalyti makiažą, nenaudoti priklijuojamų ar priaugintų blakstienų ir išsiimti kontaktinius lęšius.
„Dažnai pacientams supaprastintai sakau: „Eisite miegoti, tad ir susiruoškite miegui – juk namuose prieš miegą turbūt nesidažote.“ Tačiau anestezijos „miegas“ yra ypatingas: bendrosios nejautros metu laikinai slopinami apsauginiai refleksai, todėl pacientas nemirksi ir negali tinkamai apsaugoti akių.
Dėl to akys anestezijos metu specialiai saugomos – užklijuojami vokai, o kvėpavimui palaikyti gali būti įvedamas vamzdelis, kuris tvirtinamas prie veido (žr. nuotraukoje). Todėl makiažas, priklijuotos ar priaugintos blakstienos nėra vien estetikos klausimas. Jos gali trukdyti saugiai atlikti anesteziją ir padidinti akių pažeidimo riziką“, – akcentavo G. Ledinauskienė.
Kodėl negalima vartoti maisto ir skysčių?
Turbūt vienas geriausiai žinomų rekomendacijų prieš operaciją yra nurodymas tam tikrą laiką būti nevalgius ir negėrus. Toks reikalavimas yra ne iš piršto laužtas.
„Bendrosios nejautros metu žmogus yra nesąmoningas, todėl laikinai išnyksta natūralūs apsauginiai kvėpavimo takų refleksai – rijimas, kosėjimas ir gerklų užsidarymas.
Jei skrandyje lieka maisto ar skysčių, jie gali grįžti į gerklę ir iš ten patekti į kvėpavimo takus bei plaučius – tai vadinama aspiracija. Patekęs skrandžio turinys gali sukelti sunkų plaučių pažeidimą, kvėpavimo nepakankamumą ar net mirtį“, – įspėjo anesteziologė.
Jei nėra aplinkybių, lėtinančių skrandžio išsituštinimą, lengvo maisto negalima valgyti 6 val., riebaus ar kepto – 8 val. iki operacijos. Skaidrius skysčius – vandenį, skaidrias sultis be minkštimo, arbatą ar kavą be pieno – galima vartoti iki 2 val. prieš operaciją.
Pienas ir jo produktai ir kiti tiršti skysčiai laikomi maistu, todėl jų vartojimą reikia nutraukti likus 6 valandoms. Vis dėl to gydytoja atkreipė dėmesį, kad šios įprastos badavimo taisyklės tinka ne visiems.
„Atskirai vertinami pacientai, kurių skrandis išsituština lėčiau nei įprastai – pavyzdžiui, sergant tam tikromis virškinimo trakto ligomis, po kai kurių skrandžio operacijų, taip pat vartojant GLP-1 receptorių agonistus“, – pabrėžė G. Ledinauskienė.
Tai yra tokie žinomi vaistai, kurie yra skirti cukriniam diabetui, nutukimui gydyti – „Wegovy“, „Ozempic“ ir kt.
Vartojant „Ozempic“ ir panašius vaistus – visai kitos rekomendacijos
Gydytojos aiškinimu, šie vaistai lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl skrandyje maisto gali likti ilgiau, nei tikimės pagal įprastą badavimo laiką. Dėl to pacientams, vartojantiems šiuos vaistus, gali būti taikomos kitokios pasiruošimo anestezijai taisyklės.
Kaip nurodė pašnekovė, rekomendacijos dėl šių vaistų vartojimo prieš anesteziją pasaulyje nėra vienodos ir šiuo metu tobulinamos. 2024 m. Europos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos draugijos (ESAIC) rekomendacijose nurodoma, kad:
- kasdien vartojamus GLP-1 vaistus rekomenduojama nutraukti procedūros dieną;
- kartą per savaitę vartojamus vaistus – nutraukti bent 1 savaitę prieš operaciją, jei jie vartojami cukriniam diabetui gydyti, arba bent 2 savaites prieš operaciją, jei vartojami nutukimui gydyti;
- 24 valandas prieš operaciją GLP-1 vaistus vartojantiems pacientams rekomenduojama vartoti tik skaidrius skysčius – jokio kieto maisto. Galima vartoti vandenį, elektrolitinius gėrimus, skaidrias sultis be minkštimo, arbatą ar kavą be pieno;
- likus 2 valandoms iki operacijos negalima vartoti ir skaidrių skysčių.
„Svarbu tai, kad šių vaistų negalima nutraukti savarankiškai. Ypač tai svarbu pacientams, vartojantiems GLP-1 agonistus cukriniam diabetui gydyti. Sprendimą dėl vaisto nutraukimo prieš operaciją reikia iš anksto suderinti su gydytoju, nes nutraukus gydymą gali pablogėti cukrinio diabeto kontrolė.
Šio 24 valandų skaidrių skysčių režimo svarbu laikytis net ir nutraukus vaistą, nes jo poveikis skrandžio išsituštinimui gali išlikti. Apie GLP-1 receptorių agonistų vartojimą būtinai informuokite anesteziologą – tai svarbi informacija vertinant aspiracijos riziką“, – sakė gydytoja.
Kaip žinia, medikai pastebi ir augančią problemą visuomenėje, kai minėti vaistai vartojami be mediko paskyrimo ir žinios. Tokius faktus nuslėpus nuo gydytojo galima susidurti su netikėtomis komplikacijomis.
Nustoti rūkyti kuo anksčiau
Kas be ko, anestezijai ir atsistatymui po operacijos reikšmės turi ir toks žalingas įprotis kaip rūkymas – cigaretės, elektronines cigaretės (veipinimas), kaitinamasis tabakas.
„Nikotinas sutraukia kraujagysles, todėl audiniai gauna mažiau kraujo ir deguonies. Dėl to lėtėja žaizdų gijimas ir didėja infekcijos bei kitų gijimo komplikacijų rizika. Cigarečių dūmuose esantis anglies monoksidas mažina deguonies pernešimą kraujyje.
Rūkymas taip pat dirgina kvėpavimo takus, didina gleivių gamybą ir bronchų reaktyvumą, todėl anestezijos metu dažniau pasireiškia kosulys, bronchų spazmas, deguonies trūkumas ir kitos kvėpavimo komplikacijos“, – pabrėžė G. Ledinauskienė.
Pasak gydytojos, kuo anksčiau prieš operaciją nustojama rūkyti, tuo geriau: „Tačiau verta mesti net ir likus nedaug laiko: organizmas pradeda šalinti nikotiną ir anglies monoksidą jau per pirmąsias valandas, o nustojus rūkyti bent kelioms savaitėms mažėja pooperacinių plaučių ir žaizdų komplikacijų rizika.“
Pacientai turi įsidėmėti – labai svarbu anesteziologui pasakyti apie rūkymą, veipinimą ar kaitinamojo tabako vartojimą. Tai padeda tinkamai įvertinti riziką ir parinkti saugiausią anestezijos planą.
Ką svarbu žinoti po sedacijos?
Pašnekovė priminė, kad kai kurios trumpos procedūros atliekamos taikant sedaciją – lengvesnę nejautrą.
„Jos metu pacientas būna mieguistas, tačiau dažniausiai kvėpuoja pats. Tačiau net ir po trumpos sedacijos ar nejautros budrumas ir reakcija kurį laiką gali būti sutrikę, todėl taikomi tam tikri saugumo reikalavimai.
Kai kuriose ligoninėse pacientas neišleidžiamas namo vienas – jį turi lydėti kitas žmogus. Po anestezijos ar sedacijos 24 valandas negalima vairuoti“, – sakė gydytoja.
Panašūs reikalavimai taikomi ir dienos chirurgijai: „Reikia iš anksto pasirūpinti žmogumi, kuris padės grįžus namo, ir nurodyti jo kontaktus. Taip pat verta dieną susiplanuoti taip, kad prireikus būtų galima likti ligoninėje per naktį – dėl užsitęsusios operacijos ar paciento būklės išleisti tą pačią dieną kartais nėra saugu.“
Praverstų ankstesnė anesteziologo konsultacija
Apibendrindama gydytoja pabrėžė, kad pasiruošimas operacijai – bendra tiek paciento, tiek medicinos specialistų atsakomybė. Ji atkreipė dėmesį, kad pažangesnėse sveikatos sistemose daug dėmesio skiriama tam, kad suplanuotos operacijos įvyktų sklandžiai.
„Geras pacientų paruošimas padeda mažinti eiles, o operacinės darbas yra brangus, todėl kiekviena neįvykusi ar atidėta operacija reiškia neefektyviai panaudotus išteklius. Dėl to pacientams teikiamos išsamios atmintinės, siunčiami priminimai, o kai kur veikia ir ambulatorinės anesteziologo konsultacijos.
Lietuvoje anesteziologas pacientą neretai pamato tik operacijos dienos rytą. Pacientams, turintiems gretutinių ar retų ligų, tinkamas pasiruošimas gali užtrukti savaites ar net mėnesius. Ambulatorinė anesteziologo konsultacija Lietuvoje nėra įprasta, todėl didelė dalis šio pasiruošimo tenka šeimos gydytojui.
Anesteziologinis paciento paruošimas yra specifinė sritis, todėl šeimos gydytojui ne visada įmanoma žinoti visus su anestezija susijusius niuansus ir nuolat besikeičiančias rekomendacijas“, – komentavo G. Ledinauskienė.
Kita vertus, gydytoja pastebėjo, kad kartais net ir gavus aiškias rekomendacijas jų laikytis ne visada pavyksta. „Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pacientui aiškiai surašyta, kiek laiko nevalgyti ir negerti, kokius tyrimus atlikti ar kokius vaistus vartoti ar nutraukti, tačiau šie nurodymai neįvykdomi. Gydytojai gali paaiškinti, priminti ir padėti, tačiau už pacientą šių veiksmų atlikti negali.
Saugus pasiruošimas operacijai yra bendras darbas. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvoje anesteziologai į šį procesą galės įsitraukti anksčiau, o pacientai gaus daugiau aiškios informacijos ir pagalbos“, – konstatavo medikė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
