Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuvą sudrebinusioje seksualinių nusikaltimų byloje – du kunigai ir sunkūs kaltinimai. Sunkiausi kaltinimai pareikšti buvusiam Kalesninkų parapijos kunigui Tadui Švedavičiui. Iš viso – 34 nusikaltimai. Dvasininkas juos vykdė daugiau nei du dešimtmečius.
Tadą Švedavičių pažinojo ir Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Su kunigu politikas susitikdavo parapijos šventėse ir kituose viešuose renginiuose.
„Be abejo, šokiravo. Čia nėra žodžių. Atvažiuodavo žymūs artistai Lietuvos, dainuodavo nemokamai, nes čia vertybinis bendruomenės įvykis buvo“, – sakė Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.
J. Narkevičius pasakojo, kad jam kilo įtarimas, kai prieš praėjusias šventes kunigas T. Švedavičius iš parapijos buvo perkeltas patyliukais.
„Buvo, buvo prieš šventes ir taip tyliai, tyliai. Ir neįprasta“, – minėjo J. Narkevičius.
Ministrė Inga Ruginienė siekia grąžinti pedofilų registrą
Po šalį sukrėtusio kunigų pedofilijos skandalo valdžioje vėl garsiau kalbama apie viešą seksualinių nusikaltėlių, pedofilų registrą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad visuomenė turi žinoti apie nusikaltėlius.
„Aš manau, kad turime sugrįžti prie diskusijų ties registru ir tikrai žmonės, padarę tokio lygio nusikaltimus, turi būti viešai įdėti į registrą“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Panašus įstatymo projektas buvo registruotas 2023 metais Seime, už jį parlamentarai balsavo, tačiau Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą. Dabar Teisingumo ministerija tikisi diskusijas atnaujinti artimiausiu metu ir teiks įstatymų projektą Seimui.
„Apsisaugotum, apsaugotum kitus, galbūt net išsikraustytum iš tos gyvenvietės, kur gyveni“, – kalbėjo moteris.
„Nežinau, kuo padėtų, nes nežinau jūsų vardo pavardės, ar kito asmens. Tai sunkiai ką padėtų tas registras“, – svarstė jaunuolis.
Lenkijos pavyzdys: kaip veikia viešas ir ribotos prieigos seksualinių nusikaltėlių sąrašas?
O seksualinių nusikaltėlių registras kaimyninėje Lenkijoje veikia jau nuo 2018-ųjų. Jis suskirstytas į dvi pagrindines dalis: viešą ir ribotos prieigos. Patekus į sistemą galima rasti nusikaltėlių vardus, pavardę, gimimo vietą, pilietybę, nuotrauką bei informaciją apie nusikaltimą.
„TV3 Žinios“ suskaičiavo, jog viešajame registre šiuo metu yra apie 1800 žmonių.
„Į viešąją dalį automatiškai patenka sunkiausių nusikaltimų, ypač žiauraus išžaginimo, arba išžaginimo, kai auka yra jaunesnė nei tam tikras Lenkijoje nustatytas amžius. Mano žiniomis – 15 metų“, – pasakojo teisės firmos „Sorainen“ partnerė Miglė Dewsbury.
O ribotos prieigos registre informacijos gerokai daugiau, tačiau ją gali matyti valdžios institucijos. Tikslus nusikaltėlio adresas neskelbiamas, tačiau nurodoma gyvenamoji vietovė.
„Tai nėra automatinis pagal nusikaltimo kategoriją veikiantis procesas, visais atvejais teismas turi priimti konkretų sprendimą“, – aiškino M. Dewsbury.
Duomenys – išnykus teistumui – iš duomenų bazės pašalinami. Mokslininkai tokį registrą vertina dvejopai. Viena vertus, viešai žinant apie seksualinius nusikaltėlius, tėvai galėtų geriau apsaugoti savo vaikus. Tačiau yra ir kita medalio pusė.
„Jei žmogus nori su seksualiniu polinkiu tokį nusikaltimą atlikti, jis nišą kažkaip ras. Tai yra viena. Antras dalykas – linčo teismas mane taip pat šiurpina“, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius.
„Vaikai dabar tokie protingi yra, tai čia nieko neuždangstysi, nevynioti į popieriuką“, – sakė moteris.
„Pasakysiu, kokios saugios vietos žmonėms paliesti, kad gali ranką paliesti, dar kažkur, o kažkokios zonos, kad visiškai neliečiamos“, – aiškino moteris.
„Reikėtų kažkaip subtiliau, ne visai tiesiai šviesiai, bet gal labiau psichologai galėtų patarti šituos dalykus“, – svarstė gyventojas.
Psichologė patarė, kaip apsaugoti vaikus
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologė perspėja, kad seksualiai išnaudojami vaikai dažnai tyli.
„Košmariški sapnai, gali prastai mokytis. Sutrinka elgesys“, – tikino psichologė Ksenija Čunichina.
Todėl specialistai ragina apie saugumą ir ribas su vaikais kalbėtis nuo mažens.
„Pavyzdžiui, tai, ką dengia maudymosi kostiumėlis, yra privatu ir yra tik tavo. Apie tai, kad apskritai tavo kūnas priklauso tik tau“, – patarė K. Čunichina.
Psichologai pabrėžia – vaikas turi žinoti, kad apie nemalonią patirtį gali pasipasakoti ir už tai niekas jo nebars ir nekaltins.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
