2004-ųjų liepos 5-ąją Alytaus piliakalnio papėdėje įvyko roko operos „Žuviaganys” premjera. Projekto kūrėjai anuomet neslėpė svajonės išplukdyti „Žuviaganį” į platesnius vandenis. Jiems linkėta palankaus vėjo. Šio teko laukti bemaž trejus metus - 2007-ųjų pradžioje nuspręsta iš Alytaus miesto savivaldybės kultūros kūrybinių projektų programos iš dalies finansuoti VšĮ „Via artis” projektą „Žuviaganys”, o jam įgyvendinti skirta 18 tūkst. litų.
Vos du kartus - prie Alytaus piliakalnio ir Jurbarko miesto jubiliejaus proga - parodyta roko opera „Žuviaganys” neturėtų likti vienkartiniu projektu - tuo neabejoja nei įspūdingo reginio žiūrovai, nei kultūros valdininkai, nei žinoma, jo autoriai, po trejų metų pertraukos pagaliau sulaukę galimybės prikelti kūrinį naujam gyvenimui.
Praėjusią savaitę Dzūkijos sostinėje viešėjo projekto iniciatoriai - libreto autorius Dainius Gintalas ir kompozitorius Rokas Radzevičius. Susitiko su Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Gitana Molevičiene, teatro meno vadovu Arvydu Kinderiu ir aptarė projekto perspektyvas.
„Žuviaganys” - tarsi knyga, vos atversta ir labai greitai užversta, juk pora pasirodymų scenoje - tik akimirka. Mes norime, kad kūrinys būtų įrašytas į roko operų istoriją ir jo kelionė tęstųsi, o be kompaktinės plokštelės šio kūrinio pėdsakai tiesiog išdiltų”, - sako projekto autoriai.
Bus pakviesti ir alytiškiai kūrėjai
VšĮ „Via artis” planuose - profesionalus „Žuviaganio” garso įrašas ir kompaktinės plokštelės, kuri turėtų pasirodyti dar šiemet, leidyba. 2008 metais roko operą žadama perkelti į Alytaus miesto teatro sceną, šį sumanymą projekto autoriai aptarė su teatro meno vadovu Arvydu Kinderiu ir sulaukė pritarimo.
Prieš trejus metus Dzūkijos sostinė tapo vienu iš nedaugelio miestų, galinčių džiaugtis ir didžiuotis ne tik originaliu roko operos pastatymu, bet ir įspūdinga jo kūrybine grupe, kurios branduolį sudaro iš Alytaus kilę ar su juo glaudžiai susiję menininkai.
„Žuviaganio” prodiuseris Darius Babijonas už šį darbą buvo apdovanotas Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija. Operą režisavo alytiškis Albertas Vidžiūnas, libretą sukūrė daugiškis poetas D. Gintalas, scenografiją - Redas Diržys, kostiumus - Valentinas Butanavičius. Dar gausesnis buvo operą stačiusių alytiškių muzikantų būrys, vadovaujamas Daivos Martikonytės, Gintaro Botyriaus, Viliaus Asadausko, - susibūrė „Soliario”, „Vaivorykštės”, „Daulėlio”, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono orkestro ir kolektyvų nariai.
Pagrindinius vaidmenis atliko Linas Adomaitis, Aleksandras Makejevas, Alvydas Jegelevičius ir Indrė Amenkaitė, tuo metu mokiusis Alytaus Jotvingių gimnazijoje.
„Šiandien dar labai sunku tiksliai įvardyti muzikantus - pavienius atlikėjus ir kolektyvus, kuriuos pakviesime įrašyti roko operos „Žuviaganys”, tačiau stengsimės, kad tarp jų būtų ir alytiškių”, - tikino R. Radzevičius.
Miesto kultūrinis herbas
„Žuviaganį” suvokiame kaip vieną Alytaus kultūrinių herbų, kurio grįžimas į gyvenimą - išties geras ženklas ir kūrėjams, ir miestiečiams”, - D. Gintalas ir R. Radzevičius sako neieškantys kaltų dėl to, kad nepavyko iki galo įgyvendinti pirminio sumanymo. Užmojis buvęs toks grandiozinis, kad projekto tiesiog nepavykę suvaldyti. Trejų metų pauzė „Žuviaganiui” nepakenkė, juolab kad operos libretą visi besidomintieji galėjo rasti internete (www.tekstai.lt).
„Neabejoju, kad miestą turėtų reprezentuoti išskirtiniai kūriniai, o „Žuviaganio” siužetas - tikrai originalus, neparemtas literatūros klasika, kaip, tarkime, „Velnio nuotakos” ar „Meilės ir mirties Veronoje”. Roko operos tekstai ir muzika puikiai atspindi Dzūkijos, Alytaus dvasią”, - įsitikinusi G. Molevičienė.
Saulė Pinkevičienė
