Tiesą sakant, dauguma laisvos prekybos susitarimų, kuriuos šiandien turi JAV, buvo sudaryti G. W. Busho ir B. Obamos valdymo metais. Todėl aršią D. Trumpo retoriką Ramiojo vandenyno partnerystės (Trans-Pacific Partnership, TPP) susitarimo atžvilgiu reikėtų vertinti kaip polinkį grįžti prie ekonominio nacionalizmo šaknų, o ne visiškai naują kryptį ekonominėje JAV politikoje. JAV priklausomybė nuo eksporto
D. Trumpas iš dalies yra teisus dėl to, kad sudarydama laisvos prekybos susitarimus su tokiomis valstybėmis kaip Meksika, JAV neteko į mažiau kvalifikuotą darbo jėgą orientuotų darbo vietų pramonėje. Tačiau kita medalio pusė yra ta, kad laisva prekyba įgalino aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias JAV įmones laisviau parduoti savo produkciją užsienio rinkose.
JAV šiandien yra trečia pagal dydį eksportuotoja pasaulyje, o šios šalies prekybos rūmų vertinimu, nuo tarptautinės prekybos priklauso 50 mln. amerikiečių darbo vietų. Vien nuo kito D. Trumpo nemėgstamo laisvos prekybos susitarimo su Kanada ir Meksika (NAFTA) priklauso 6 mln. darbo vietų.
Tiek JAV, tiek ir didžioji dalis likusio pasaulio nuėjo per daug toli kurdami laisvos prekybos sistemą, tad neįmanoma, kad jos griovimas nesuduotų neigiamo smūgio pasaulio ekonomikai. Absoliučią paramą laisvai prekybai išsakė ir praėjusį savaitgalį Peru susirinkę Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) šalių lyderiai.
Prie TPP dar gali grįžti
Todėl nepaisant D. Trumpo retorikos, neatmestina, kad ir pats naujai išrinktas JAV prezidentas grįš prie TPP ratifikavimo klausimo. Per pirmąsias savaites po D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose jau turėjome ne vieną progą įsitikinti, kad jis yra linkęs atsisakyti nemažos dalies kontroversiškiausių savo pasiūlymų.
Juo labiau, kad jau minėtame APEC susitikime vienos šalies lyderis, nepaisant išsakytos paramos laisvai prekybai, sunkiai tramdė džiaugsmą dėl D. Trumpo pozicijos TPP atžvilgiu. Toji šalis – tai Kinija, kuri buvo sąmoningai neįtraukta į TPP derybas ir kuri visą laiką jautė, turbūt ne be pagrindo, kad TPP yra ne tik ekonominis, bet ir politinis susitarimas, kurio tikslas – didinti JAV vaidmenį Azijos regione Kinijos įtakos sąskaita.
Rizikos Lietuvai
D. Trumpo polinkis į protekcionizmą Lietuvai kelia dvi pagrindines rizikas. Didžioji rizika yra susijusi su galimu domino efektu, kad D. Trumpo pavyzdžiu norės pasekti ir daugiau pasaulio valstybių. Tokiu atveju neigiamą poveikį Lietuva pirmiausia pajustų per stojantį ekonominį aktyvumą kitose ES šalyse. ES yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje, o sulėtėję pasaulinės prekybos tempai yra viena iš pagrindinių priežasčių, šiemet lėmusių lėtesnį bendrijos ekonominį augimą nei 2015 m. Vis tik šiuo metu globalaus protekcionizmo rizika nėra labai didelė atsižvelgiant į tai, kad visos kitos didžiosios pasaulio valstybės yra linkusios toliau gilinti, o ne riboti laisvą prekybą. Be abejo, šį balansą gali smarkiai pakeisti artėjantis konstitucinis referendumas Italijoje bei kitąmet vyksiantys rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Mažesnė, tačiau taip pat svarbi rizika yra susijusi su Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) susitarimo tarp ES ir JAV likimu. Derybos dėl šio susitarimo vyksta jau daugiau nei trejus metus ir šiandien mes vis dar turime daugiau neatsakytų nei atsakytų klausimų dėl to, ar ES ir JAV kada nors pavyks pasiekti abi puses tenkinantį kompromisą. Neigiamas D. Trumpo nusiteikimas gali galutinai palaidoti derybų dėl šios sutarties procesą. Lietuva iš to tik pralaimėtų, nes mūsų eksportuotojai viltingai žiūri į šią didelę ir kultūriškai mums artimą rinką. Daugiausia iš TTIP laimėtų lietuviškų maisto, tekstilės produktų gamintojai, kurių produkcijai dingtų 10-20 proc. siekiantys muitai. Todėl TTIP sėkmė lieka Lietuvos interesas, nors realiai paveikti šių derybų procesą Lietuva didelių galimybių ir neturi.
