Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tadai, ar matote per artimiausią pusmetį kažkokio ryškesnio nuosmukio ar net krizės ženklų?
Tadas Povilauskas: Rizikų ir grėsmių yra daug. Pirmiausia – energetika, dabar tik rugsėjo mėnuo, o visas energetikos „gražumas“, o tiksliau – piktumas, tikriausiai prasideda lapkritį, gruodį, sausį. Iki tol dar reikia išgyventi, o kainos jau dabar yra aukštos, ir neaišku, kur bus jų maksimumas.
Turint omenyje, kad mūsų priešai supranta šitą įtampą ir kad tai yra jautri vieta, tikėtina, jog per energetiką ir toliau bus bandoma daryti spaudimą. Taigi čia yra viena iš pagrindinių rizikų. Su tuo susiję ir klausimai, kaip judės palūkanos, kaip keisis ekonominė situacija ir, žinoma, geopolitika.
Palūkanų didinimas
O kodėl, jūsų manymu, didinamos palūkanos? Juk taip stabdoma ekonomika. Paskolų „kranelis“ yra tarsi ekonomikos variklis.
Tadas Povilauskas: Čia veikia institucinis mechanizmas – Europos Centrinis Bankas turi savo mandatą, o vienas pagrindinių jo tikslų yra užtikrinti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu.
Bet kodėl tokiu būdu stabdoma ekonomika?
Tadas Povilauskas: Tam, kad būtų slopinami infliaciniai lūkesčiai. ECB negali tiesiogiai pakeisti pasiūlos pusės , jeigu, pavyzdžiui, trūksta energetikos išteklių, pinigų politika šios problemos neišsprendžia. Todėl siekiama parodyti rinkai, kad dabartinis infliacijos šuolis yra laikinas ir kad ilgainiui infliacija turėtų grįžti į tikslinį lygį.
Ar toks požiūris nėra klaida?
Tadas Povilauskas: Jeigu pats būčiau ECB valdyboje, manau, kad institucija šiuo metu yra tam tikru mastu įsprausta į situaciją, kurioje ji turi kažką daryti.
Nieko nedaryti taip pat yra pasirinkimas. Pavyzdžiui, Švedijos centrinis bankas šiame cikle dar nėra pakeitęs palūkanų taip, kaip tai padarė ECB, JAV centrinis bankas irgi yra pakeitęs palūkanų normas. Aš manau, kad šiuo atveju didesnė rizika būtų, jeigu jie nekeistų palūkanų normų. Esmė turbūt yra ta, kad infliacija pernelyg neįsibėgėtų.
Bet, grįžtant prie rinkos, sakyčiau, kad lūkesčiai dėl to, kiek dar bus palūkanų didinimų, galbūt yra pernelyg agresyvūs. Jeigu pažiūrėtume į finansų rinkas, šiuo metu tikimasi dar maždaug trijų - keturių palūkanų didinimų. Priminsiu, kad dabar bazinė palūkanų norma yra 2,5 proc., o rinkos tikisi, kad kitų metų antrąjį pusmetį ji sieks maždaug 3,5 proc.
Aš sakyčiau, kad toks scenarijus galbūt yra per daug agresyvus ir iki tokio lygio palūkanos gali nenueiti. Juolab kad, kaip ir kalbėjome, geopolitinė situacija gali pasikeisti, gali būti tam tikrų nusileidimų, susitarimų, ypač Artimųjų rytų fronte.
Todėl skubėti su išvadomis negalima. Kol kas turbūt galima sakyti, kad ECB daro tai, ką, atsižvelgiant į savo mandatą ir esamą situaciją, turi daryti.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
