Apie tai R. Pocius prabilo, reaguodamas į A. Bilotaitės skundus teisėsaugos institucijoms dėl teisingumo ministro Rimanto Mockaus galimo spaudimo LKT vadovui.
„Kas sieja A. Bilotaitę su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi M. Kairiu ir tyrimus prieš Lietuvos Vyriausybę atliekančių tarnybų vadovais? Ar neturėtų A. Bilotaitės ir D. Ulbinaitės veikla ir galimu veikimu prieš valstybę susidomėti Valstybės saugumo departamentas ir kitos už valstybės saugumą atsakingos institucijos?“, – Eltai dėstė R. Pocius.
Teisingumo viceministras neslepia, kad jo neįtikino A. Bilotaitės teiginiai, jog ji, kreipdamasi į teisėsaugos institucijas dėl M. Kairio situacijos, vykdo parlamentinę kontrolę.
„Skandaluose nuolat besimurkdanti Seimo narė A. Bilotaitė pradėjo naują skandalingą viešųjų ryšių akciją prieš Lietuvos Vyriausybę ir konkrečiai – prieš Teisingumo ministeriją. Dangstydamasi „parlamentine kontrole“, A. Bilotaitė akivaizdžiai atstovauja ne tautai, o konkrečiam asmeniui – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui M. Kairiui ir tai daro valstybės vardu. Į tandemą jungiasi ir dėl valstybės paslapčių nutekinimo ir paviešinimo skandalingai pagarsėjusi, dabar Seimo narė Daiva Ulbinaitė“, – Eltai teigė R. Pocius.
Viceministras priminė, kad LKT vadovo M. Kairio atžvilgiu atlikti keli tarnybiniai patikrinimai, kurių metu nustatytas ne vienas teisės aktų pažeidimas.
„Deja, Seimo narei A. Bilotaitei nustatyti tarnybos direktoriaus (M. Kairio – ELTA) ūkinės finansinės veiklos pažeidimai neatrodo reikšmingi – ji viešai apkaltina Teisingumo ministeriją nekompetencija ir, nesusipažinus su jokia tyrimų medžiaga, isteriškai skelbia asmeninį verdiktą: visi ministerijos veiksmai – tai siekis „susidoroti su principingu Kalėjimų tarnybos direktoriumi“, – dėstė R. Pocius.
„Ar nurodant aiškią išankstinę nuomonę nedviprasmiškai atrodo Seimo narės A. Bilotaitės kreipimasis į atitinkamas tarnybas, prašant ištirti, ar teisingumo ministras nedaro politinio spaudimo LKT vadovui trauktis iš pareigų? Ypač prisimenant, kad ji pati, būdama Vidaus reikalų ministre skyrė šių tarnybų aukšto rango vadovus, palaikančius tiesioginius ryšius su Kalėjimų tarnybos vadovybe ir susijusius su buvusia valdančiąją dauguma“, – toliau kėlė klausimus R. Pocius.
Jis priminė, kad 2020-2024 m., A. Bilotaitei einant vidaus reikalų ministro pareigas, buvo iškelta idėja Viešojo saugumo tarnybą (VST) prijungti prie policijos, tačiau ši reforma taip ir nebuvo įgyvendinta. Pasak R. Pociaus, kuris anksčiau vadovavo VST, nors minėta tarnyba išliko, A. Bilotaitė esą ir toliau lieja pykti ant jo.
„Tarnyba išliko, tačiau išliko ir pyktis dabartiniam teisingumo viceministrui R. Pociui. Šių emocijų ir įtūžio parlamentarė neslepia nei viešoje erdvėje, nei Seimo salėje, kur įžūliai pagrasina teisingumo ministrui pasekmėmis, R. Pociui tapus viceministru. A.Bilotaitė užsimiršta, kad tarp jos ir R. Pociaus vis dar vyksta teisminiai procesai, tad derėtų vengti privačių ir viešųjų interesų konfliktų, bet toliau organizuoja viešųjų ryšių akcijas ir kaltina R. Pocių keliant grėsmę nacionaliniam saugumui, darydama akivaizdų spaudimą teismams per viešąsias priemones“, – teigė R. Pocius.
Teisinis ginčas dėl R. Pociui skirtos nuobaudos pasiekė KT
Kaip skelbta anksčiau, Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti Regionų administracinio teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės nutarimas dėl nuobaudos skyrimo buvusiam VST vadui R. Pociui, neprieštarauja Konstitucijai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) 2023 m. liepą panaikino 2022 m. birželį tuometiniam VST vadovui R. Pociui skirtą papeikimą. Teismas priėjo išvados, kad tiek Vidaus reikalų ministerija (VRM), atlikdama tarnybinį patikrinimą, tiek Vyriausybė, skirdama tarnybinę nuobaudą R. Pociui, padarė procedūrinių pažeidimų.
Šį VAAT sprendimą VRM apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Pastarasis grąžino bylą iš naujo nagrinėti Regionų administraciniam teismui, kuris kreipėsi į KT.
2022 m. birželį konservatorės A. Bilotaitės tuomet vadovaujama VRM R. Pociui skyrė papeikimą už nepaklusnumą. Tuomet VRM skelbė, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams. Anot ministerijos, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę, o tuo metu R. Pocius nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą. Apie kokį planą tada buvo kalbama, tuomet patikslinta nebuvo.
Skyrus du papeikimus, ministerija inicijuoja LKT vadovo atleidimą
ELTA primena, kad teisingumo ministras Rimantas Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.
Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.
Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė.
Pats M. Kairys Eltai teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis teigė planuojantis skųstis anksčiau ministrų kabineto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.
Remdamasis šaltiniais portalas Lrt.lt pranešė, kad LKT vadovui M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas. Anot portalo, šis statusas jam galėjo būti suteiktas, pastarajam pranešus apie galimus Teisingumo ministerijos nurodymus, tokius kaip, ką priimti ir ką atleisti iš darbo.
Vyriausybė anksčiau pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą.
R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.
LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, jau anksčiau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.
Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.
M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.
Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.
Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.
M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
