Liberalas Remigijus Šimašius tikisi, kad patobulintas siūlymas dėl Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka Seime nestrigs.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentui dėl galimos priešpriešos Konstitucijai sukritikavus Pilietybės įstatymo pataisų projektą, R. Šimašius parengė naują variantą.
Ankstesnė versija iš Lietuvoje negyvenančių asmenų nereikalavo lietuvių kalbos žinių, o naujasis variantas numato, kad į pilietybę išimties tvarka pretenduojantis asmuo privalėtų turėti pagrindines lietuvių kalbos žinias.
„Buvusiam projekte buvau išėmęs, kad privaloma mokėti lietuvių kalbą, o naujajame įrašoma, kad į pilietybę išimties tvarka pretenduojantis asmuo turės turėti lietuvių kalbos pagrindus, integracija susieta su kalbos pagrindais“, – BNS sakė liberalas.
Pasak R. Šimašiaus, projektas neturėtų strigti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, nes po naująja versija pasirašė didesnė dauguma jo narių.
„Tarp teikėjų, jų jau vienuolika, yra keturi TTK nariai – Stasys Šedbaras, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas.
Pilietybę išimties tvarka gali suteikti prezidentas asmenims, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, ir kurie integravosi į Lietuvos visuomenę. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Pagal siūlymą, pilietybė išimties tvarka galėtų būti teikiama ir už Lietuvos vardo garsinimą. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės politinė, visuomeninė, mokslinė, meninė, sportinė ar kita veikla, kuria garsinamas Lietuvos vardas ir taip didinamas Lietuvos autoritetas tarptautinėje bendruomenėje. Kitais ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei būtų laikoma Lietuvos valstybingumo stiprinimas arba reikšmingas indėlis į Lietuvos visuomenės ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.
Taip pat liberalo pataisomis būtų pakeičiama integravimosi į Lietuvos visuomenę samprata, kuri šiuo metu reikalaujama, kad į Lietuvos pilietybę išimties tvarka pretenduojantis asmuo sugebėtų bendrauti lietuvių kalba. Pagal siūlomą projektą būtų reikalaujama tik pagrindinių lietuvių kalbos žinių. Ankstesnėje R. Šimašiaus inicijuoto projekto versijoje lietuvių kalbos reikalavimo, jei asmuo gyvena ne Lietuvoje, iš viso buvo atsisakyta, ir tokią formuluotę sukritikavo Seimo teisininkai.
Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad integravimasis į Lietuvos visuomenę, tapimas visaverčiu Lietuvos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos – nariu siejasi su pastangomis išmokti valstybinę lietuvių kalbą.
„Neįmanoma paneigti, kad valstybinės kalbos nemokantis Lietuvos pilietis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę. Integravimasis į Lietuvos visuomenę, tapimas visaverčiu valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos – nariu siejasi su atitinkamomis pastangomis, taip pat ir su valstybinės kalbos išmokimu. Jeigu valstybinės kalbos nemokantis pilietis nemėgina jos išmokti, tai liudija, kad jis stokoja pilietiškumo“, – teigta išvadoje.
Projektą dėl pilietybės išimties tvarka inicijavo liberalai, norėdami sudaryti galimybę Sočio žiemos Olimpinėse žaidynėse kitų metų vasarį dalyvauti šokėjų ant ledo porai Deividui Stagniūnui bei Isabellai Tobias, kuri jau yra bandžiusi nesėkmingai išimties tvarka gauti Lietuvos pasą.
R. Šimašius tvirtina, kad jo siūlomi Pilietybės įstatymo pakeitimai toli gražu nereiškia prekybos pilietybe įteisinimo, bet leistų pajudėti iš mirties taško nuo pat 2003 metų, kai pilietybės suteikimo išimties tvarka galimybės buvo smarkiai apribotos.
„Lietuvos pilietybė neturi tapti prekė, bet tai nereiškia, kad reikia užsidaryti nuo pasaulio ir užtrenkti duris tiems, kurie gali garsinti Lietuvą. Jei nenorime tapti atokiausiu pasaulio užkampiu, privalome iš esmės peržiūrėti pilietybės išimties tvarka suteikimo reglamentavimą. Turiu omenyje talentingas asmenybes. Tai – ne tik garsioji šokėjų ant ledo pora D. Stagniūnas ir I. Tobias, kuriai Lietuvos pasas reikštų šansą kovoti dėl medalių olimpinėse žaidynėse. Derėtų suprasti, kad pakankamai griežti nuopelnų ir integravimosi Lietuvos visuomenėje kriterijai šiuo metu apriboja mūsų valstybės augimo potencialą“, – yra sakęs R. Šimašius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra atsisakiusi išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę Lietuvos sportininko D. Stagniūno šokių ant ledo partnerei I. Tobias, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka. Nesuteikti amerikietei Lietuvos pilietybės rekomendavo ir Pilietybės reikalų komisija.
I. Tobias ir D. Stagniūnas ne kartą svarbiausiu savo tikslu vadino 2014 metų Sočio olimpines žaidynes. Tačiau čiuožti pora galėtų, tik jei JAV pilietė I. Tobias gautų Lietuvos pilietybę.
2009 metais prezidentė D.Grybauskaitė nusprendė nesuteikti Lietuvos pilietybės išimties tvarka tuometinei D. Stagniūno partnerei Katherine Leigh Copely (Katerinai Ly Kopeli). Pilietybė nesuteikta atsižvelgus į Pilietybės komisijos rekomendacijas, kad pilietybės suteikimas prieštarautų Konstitucijai ir įstatymams.
