Pernai gruodį pirmąjį posėdį surengė teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė. Vėliau nuspręsta, kad šią byla turi nagrinėti trijų teisėjų kolegija.
Kolegijos dažniausiai nagrinėja visuomenės interesui reikšmingas, taip pat itin sudėtingas ir sunkių nusikaltimų bylas.
Bylos nagrinėjime atsiradus naujiems teisėjams, pirmojo posėdžio, vykusio gruodį, veiksmus teks pakartoti iš naujo. Teismų informacinė sistema LITEKO skelbia, kad į bylos nagrinėjimą įtraukti du nauji teisėjai – Alenas Piesliakas ir Aiva Survilienė.
Pirmadienį po pietų kviečiamas liudyti buvęs aplinkos viceministras Algirdas Genevičius. Teismas liudytoju kvietė ir „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininką Dainių Dundulį. Pastarasis pranešė, kad yra išvykęs.
R. Paksas, G. Vainauskas ir A. Zabulis gruodį teisme neigė kaltinimus dėl prekybos poveikiu ir kaltės nepripažino, parodymus jie duos po liudytojų apklausos. R. Paksas tvirtina, kad prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.
„Esmė kaltinimo – šie asmenys už kyšius susitarė paveikti valstybės tarnautojus, kad jie priimtų atitinkamus sprendimus. Nenorėčiau daryti išvadų,manau, kad į visus klausimus, ar padaryta nusikalstama veika, atsakymus pateiks teismas“, – yra sakęs prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
Prokurorai įtaria, kad 2015 metų rugpjūčio pabaigoje būdamas „tvarkiečių“ lyderiu R. Paksas, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, tiesiogiai pažadėjo juos paveikti ir susitarė priimti 15 tūkst. eurų kyšį iš G. Vainausko. Abu asmenys kaltinami dėl prekybos poveikiu.
Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), duomenų apie tai, kad pinigai būtų perduoti, ikiteisminio tyrimo metu negauta. Tačiau, pasak STT, Baudžiamojo kodekso dispozicijoje kvalifikuoti šią nusikalstamą veiką tiesiog pakanka susitarimo ir pažado.
Teisėsauga įtaria, jog už kyšį R. Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, kad šie kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, leistų naudoti naują parduotuvę „Norfa“ Prienuose. Teisėsauga nurodo, kad statant parduotuvę buvo pažeidimų, tačiau jie pašalinti.
2016 metų vasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas užtruko, nes kreiptasi į Europos Parlamentą dėl R. Pakso neliečiamybės panaikinimo. Praėjusią vasarą Europos Parlamentui jį panaikinus, atlikti baigiamieji ikiteisminio tyrimo veiksmai ir baudžiamoji byla pasiekė teismą.
Kaip skelbė STT ir prokuratūra, R. Paksas, vykdydamas neteisėtą pažadą, 2015 metų rugsėjo pradžioje susitiko su „tvarkiečių“ deleguotu tuometiniu aplinkos viceministru A. Genevičiumi ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus valstybės tarnautojai kuo skubiau pasirašytų prekybos tinklo parduotuvės Prienuose statybos užbaigimo aktą.
Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos anksčiau skelbtą įtariamo nusikaltimo schemą, „Norfos“ ir ją stačiusios statybų įmonės atstovas kreipėsi į G. Vainauską, o šis savo ruožtu susisiekė su R. Paksu.
Kitame ikiteisminio tyrimo epizode figūruoja verslininkas A. Zabulis. Teisėsauga įtaria, kad G. Vainauskas galėjo pasinaudoti savo poveikiu nutraukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Prokuratūra tuomet tyrė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ Europos Sąjungos paramos įsisavinimą. Vėliau byla nutraukta.
„Mes nekalbėjome apie jokias sumas, buvo kalba apie reklamą, apie naujai atsidarančios gamyklos Vilniaus priemiestyje viešinimą. Nei mano, nei paties G. Vainausko kompetencija kalbėtis su FNTT,“ – žurnalistams yra sakęs Tarptautinės prekybos naftos produktais asociacijos vadovu prisistatęs A. Zabulis. Jis sakė nesijaučiantis kaltas.
STT teigia, kad jos pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad G. Vainauskas susitarė priimti nuo 14 iki 43 tūkst. eurų vertės kyšį iš verslininko A. Zabulio, veikusio Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų įmonės vadovo interesais.
„Kaip aš galiu paveikti FNTT? Matyt, kas nors įsivaizduoja, kad aš esu galingesnis nei esu“, – žurnalistams sakė G. Vainauskas.
G. Vainauskas, įtariama, pažadėjo pasinaudoti savo poveikiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kad šie priimtų aukštųjų technologijų įmonės vadovui palankų sprendimą.
R. Paksas prieš Vilniaus apygardos teismą stojo antrą kartą – 2004 metais teismas nagrinėjo nušalintojo prezidento bylą, kurioje jam buvo pateikti įtarimai dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo. Vėliau jis buvo išteisintas.
