Antrojo operatyvinės tarnybos departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas teigia, Maskva paskutiniuoju metu stiprina savo pajėgumus regione.
„2016 metais Maskva labai aiškiai demonstravo, kad yra pasirengusi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. O užsienio politika pastebimai agresyvėjo. Kaip išdava, karinė jėga išlieka Rusijos užsienio ir saugumo politikos priemone. Tai rodo Rusijos karinėmis pastangomis palaikomas karinis konfliktas Rytų Ukrainoje. Tiek tęsiama operacija Sirijoje“, - sako R.Baltrėnas.
„Praėjusiais metais Rusijos karinis aktyvumas didžiąja dalimi buvo siejamas su konflikto prieš NATO stimuliavimu. Šiais metais Rusijos karinis pajėgumas regione bus padidėjęs dėl rugsėjo mėnesį plataus masto strateginių Rusijos ir Baltarusijos ginkluotų pajėgumų mokymo „Zapad 2017“. Dalis mokymo epizodų vyks Baltarusijos poligonuose.
Todėl bus perdislokuojama daug karių ir karinės technikos. Pagrindinis Rusijos prioritetas lieka nepakitęs, yra orientuojamasi į karinės reakcijos greitį ir atgrasymą. Rusija sugebėtų per 24 – 48 valandas pradėti veiksmus prieš Baltijos valstybes“, - teigia Antrojo operatyvinės tarnybos departamento direktorius.
„Zapad 2017“ - puolamojo pobūdžio scenarijus
Antrojo operatyvinės tarnybos departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas teigia nors aiškių duomenų kol kas neturima, tyčinės ar netyčinės provokacijos yra labai tikėtinos.
„Mokymų „Zapad 2017“ scenarijus kaip ir ankstesnių mokymų scenarijus yra aiškiai orientuotas į konflikto sprendimą su technologiškai pažengusiu priešininku. Ką šiuo atveju labai aiškiai galime įvardinti NATO. Iš to, kas yra dabar žinoma, pagrindinės mokymų vietos yra Baltarusija, Kaliningrado sritis ir Vakarų karinė apygarda. Kada yra tokia didelė koncentracija karinių pajėgumų prie valstybės sienos, yra įmanomos tyčinės ir netyčinės provokacijos. Tačiau tai kol kas tik prielaidos“, - tikina R.Baltrėnas.
R. Baltrėnas teigia, kad nors šių metų mokymai neišsiskiria gerokai padidinta karinių priemonių gausa, viską lemia geopolitinė situacija. „Mokymo scenarijus yra puolamojo pobūdžio scenarijus, tai bus pratybos orientuotos kovai. Tokie patys mokymai vyko ir 2009, 2013 metais. Paprastai jie prasideda nuo pirmųjų smūgių ir toliau tęsiasi su padarinių likvidavimu, pereinama į gynybines operacijas. Apimtys nėra kažkiek didesnės, lyginant su praėjusiais metais. Tačiau turime lygiai taip pat įvertinti, kad geopolitinė situacija yra visiškai skirtinga, nei kad buvo tais metais“, - teigia Antrojo operatyvinės tarnybos departamento direktorius.
„Sisteminė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos ir toliau išlieka grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusija suinteresuota plėsti įtaką Baltarusijoje. Dvišaliai nesutarimai neturi įtakos Baltarusijos ir Rusijos kariniam bendradarbiavimui“, - sako R.Baltrėnas.
Mokymų metu suaktyvėjimas bus jaučiamas visur
Remigijus Baltrėnas teigia, kad Rusijos įtakos suaktyvėjimas bus jaučiamas visose srityse. „Nepaisant to, kad šiais metais kaip ir pagrindinis karinis akcentas yra „Zapad 2017“ mokymai, tačiau reikėtų neužmiršti, kad tai yra visas spektras įvykių, aktyvumas bus matomas ir informacinėje erdvėje, ir priešakinių pajėgų dislokavimo provokacijose“, - teigia R.Baltrėnas.
Rusijos pasirengimas per 24 – 48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes yra signalas ir Lietuvai, ir NATO, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. „Signalas yra tas, kad NATO ir Lietuva turi būti pasiruošusi esamam konfliktui per 24 - 48 valandas. Čia signalas tiek NATO planuotojams, tiek ir mums. Kalbant apie „Zapad“, reikia pažymėti sąjungininkų ir mūsų pajėgų pasiruošimą.
Signalas yra ir pačiai NATO, kad turėtų būti greitesni sprendimai priimami. NATO turi persiorientuoti nuo taikos palaikymo prie pasiruošimo kolektyvinei gynybai. Todėl esame už NATO reformas šia prasme, įskaitant valdymo reformą NATO Pajėgų, daugiau galių perdavimo kariniams atstovams. NATO supranta dabartines Rusijos grėsmes“, - tikina krašto apsaugos ministras.
