Lietuvos sporto mokslininko teigimu, ilgas užsisėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas ne tik blogina nuotaiką ir savijautą, bet ir atveria vartus daugybei lėtinių ligų.
„Ko nenaudoji, prarandi, susergi, išsivysto uždegiminiai procesai, didinamas oksidacinis stresas, o tai yra tiesioginė priežastis, kas trumpina mūsų gyvenimą ir jo kokybę“, – konstatavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Trys baziniai elementai, kaip reikia fiziškai judėti
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu yra pasirodžiusių be galo puikių tyrimų, ištirti milijonai žmonių, kaip fizinis aktyvumas ilgina gyvenimą ir jo kokybę.
Jo aiškinimu, pakankamo fizinio aktyvumo apibrėžimą sudaro trys baziniai komponentai: nuo 7 iki 10 tūkst. žingsnių kasdien, iš jų 1–2 tūkst. – spėriu tempu bei 2 kartus į savaitę atliekami jėgos pratimai.
„10 tūkst. žingsnių tai yra apie 90 minučių aktyvumo, nesvarbu, plauksime ar bėgiosime, vaikščiosime. Tokia neintensyvia fizine veikla per savaitę reikėtų užsiimti 5 kartus po gerą valandą, pusantros.
Kas antrą dieną iš to kasdienio judėjimo apie 1–3 tūkst. tūkst. žingsnių, tai yra 10–15 min. turi būti spėriu tempu – ar pasivaikščioti, ar dviračiu važiuoti, plaukioti, pažaisti. Bet tą nebūtinai reikia daryti kiekvieną dieną, į savaitę užtenka 3 kartus“, – vardijo A. Skurvydas.
Pasak profesoriaus, trečia nauja rekomendacija ir ypač naudingas dalykas, ko ypač trūksta senjorams, tai yra jėgos pratimai su svoriais.
„Deja, Lietuvoje ir išsivysčiusiame pasaulyje tris principus optimalaus fizinio aktyvumo įgyvendina ne daugiau kaip 5–10 proc. žmonių“
„Ir tie svoriai neturi būti maži – lengvi svarmenys čia netinka. Jie turi būti tokio svorio, kuriuos būtų galima įveikti ne daugiau kaip 10–15 kartų. Pavyzdžiui, jei atsispaudžiame nuo grindų 50 kartų, toks pratimas yra per lengvas, jei 3 kartus – per sunkus, tai reikia ieškoti tokios formos pratimo atlikimo, kurį galėtume atlikti 10–15 kartų.
Tai yra klasikų klasika nuo 4–6 metų iki gyvenimo pabaigos, taikoma tiek vyrams, tiek moterims ir net žmonėms, turintiems tam tikras lėtines ligas. Svarbu, kad negalime ištvermės pratimais kompensuoti jėgos pratimų naudos ir atvirkščiai. Taip pat jėgos ir ištvermės pratimais negalime kompensuoti pakankamai ilgo darbo kiekvieną dieną“, – akcentavo VU ir VDU profesoriaus.
Judėjimo nauda neišpasakyta – padeda išvengti 40 lėtinių ligų
Pas pašnekovo, toks fizinis aktyvumas vienareikšmiškai 30–50 proc. sulėtina apie 40 ir daugiau lėtinių ligų vystymąsi, kovoja su įvairių organų senėjimu ir t.t.
„Fizinis aktyvumas čia kaip karalius. Tos rekomendacijos galioja ir vyrams, ir moterims, ir vaikams, ir seneliams. Deja, Lietuvoje ir išsivysčiusiame pasaulyje tuos tris principus įgyvendina ne daugiau kaip 5–10 proc. žmonių“, – konstatavo A. Skurvydas.
Pasak jo, fizinis aktyvumas ne tik pagerina savijautą, saugo nuo lėtinių ligų ir nuo 6 iki 10 metų padeda ilginti gyvenimo trukmę, bet ir atsiperka ekonomiškai.
„Jau yra ištirta milijonai tokių žmonių per visą pasaulį, kad vieno fiziškai pasyvaus žmogaus, kuris tokių rekomendacijų neįgyvendina, gydymas kainuoja apie 3 tūkst. eurų per metus“, – kalbėjo specialistas.
Judant gaminasi viso organizmo „vaistai“
Profesorius pabrėžė, kad fizinis aktyvumas evoliuciškai suaugęs su mūsų kūnu. „Naujausi tyrimai rodo, kad kai susitraukia griaučių raumenys, pradeda gaminti hormonus, kurie pavadinti miokinais. Tai – visiškai naujas mokslo žodis.
Raumenims judant nei per daug, nei per mažai yra pagaminama apie tūkstantis specifinių skirtingų hormonų miokinų. Vieni jų stiprina galvos smegenis, atnaujina neuronus, kurie patiriant stresą nyksta. Kiti atnaujina kaulus, raumenis, inkstus, kepenis, širdį, kapiliarus. Tie miokinai gydo, ilgina organų, ląstelių gyvenimo trukmę, juos atstato, gerina funkcionalumą“, – vardijo A. Skurvydas.
„Kai griaučių raumenys mums negamina super „vaistų“ – miokinų, kurie pastimuliuoja mūsų organus, jie nustoja taip efektyviai funkcionuoti.“
Paklaustas, kas tuomet vyksta su organizmu, kai per daug sėdime, profesorius nenustojo vardinti, kiek daug žalos galima padaryti:
„Kai griaučių raumenys mums negamina super „vaistų“ – miokinų, kurie pastimuliuoja mūsų organus, jie nustoja taip efektyviai funkcionuoti. Atras dalykas, jei visada sėdime, širdies raumuo pasilpsta, sulėtėja gliukozės įsisavinimas į raumenis, kepenis, kitus organus, tada mūsų organizmas nebegeba įsisavinti gliukozės.“
Nenaudoji – netenki: štai kokia sėdėjimo žala
Pasak pašnekovo, jei kiekvienas organas yra pasyvus, jis pripranta prie tokio principo, o biologijoje svarbiausias principas: nenaudoji – prarandi.
„Taigi jei nenaudoji raumenų, dalies jų netenki, jei neužtikrini, kad kraujas per kraujagysles bėgtų didesniu kiekiu ir greičiu, jose pradeda kauptis riebalai.
Nebėgioji arba nevaikštai, kad širdis dirbtų didesniu dažniu, netenki širdies raumens, nemąstai – netenki galvos smegenų neuronų, nejudi – į smegenis nepriteka normaliai kraujo ir ne visos jos gauna pakankamai deguonies.
Taip pat nejudant kepenys blogiau apdirba mūsų metabolizmo riebalus, į mūsų griaučių raumenis sėdint pradeda skverbtis riebalai, o tada iškart prasideda uždegiminiai procesai. Tad nejudėjimas didina oksidacinį stresą, uždegimus, nutukimą, mažina ląstelių pajėgumą, mitochondrijų kiekį jose“, – pabrėžė sporto mokslininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
