Armonaite su juo glebesciavosi tad pazista ir zurnalistams nesako kas tas smurtautijas taip slepia nusikaltelio tapatybe, tampa bendrininke ir sulauziusi priesaika

Atsilupėlio kultui.

Tegul džiaugiasi kad jo mama nebuvo tokia

nelieskite mususkiu. prakeisti diskriminantai. rudeni per rinkimsu mes dar jums parodysime. prekeiktiems homofobams ir lietuviams

Tikrai geriau dvi gvardijos šleivamaršinių nei vienas tipinis lgėbybistas.

Jam nėra žema savo išangę duoti kitam vyrui?

Policija incindento metu buvo labai užimta jie gelbėjo degantį skudurą

"Tolerancijos" diena lgbtišnikas viešai smurtauja prieš senuką

Tiesiog petuchas žino kad jis čia valdžia. Ir jis žino kad jam čia galima viskas ir dauguma seimo narių ir Vilniaus savyvaldybė jam užpakalį išlaužys kad jis tik nepasiskustų į Briuselį

Herkus Baranauskas-Deltuvis
10 val. ·
Mes niekada negyvenome taip gerai.
Ir tą rinkimai į EP dar kartą įrodė.
Mes tik burbame, kad mums kažkas nepatinka, kad norime kažką pakeisti. Nieko mes nenorime pakeisti. Patys. Mes laukiame, kad kiti už mus mums padarytų gera.
Mes laukiame, mes burbame, mes svajojame.
Bet nenorime patys pajudinti nei smegenų, nei rankų, nei kojų.
Nes mes pripratome, kad už mus galvoja kiti.
Tas prasidėjo okupavus TSRS.
Už mus galvojo partija ir CK. Kitaminčiai buvo persekiojami, todėl galvoti savarankiškai buvo problematiška ir sunku. O kaip žinoma, nenaudojamas organas atrofuojasi. Taip ir mums, kaip tautai, atrofavosi smegeninė. Ne, mes esame ir talentingi, ir sumanūs. Bet tik kaip individai. O štai plataus mąstymo mes neturime. Nes prie TSRS už mus mąstė Partija ir CK.
Kai griuvo TSRS, valdžią Lietuvoje perėmė ta pati partija, tik pasivadinusi skirtingais vardais.
Ir vėl ėmė mąstyti už mus.
Vėl ėmė aiškinti mums, kas mums yra gerai, o kas blogai.
Ką mes turime mylėti, ir ko mes turime nekęsti.
Jei prie TSRS mes bijojome Vakarų ir kovojome su "buržuazinėmis" apraiškomis, tai gyvendami "laisvoje" Lietuvoje mes ėmėme kovoti su "sovietinėmis atgyvenomis ir apraiškomis".
Jei prie TSRS viskas, kas Vakarietiška, buvo blogai, tai prie "laisvos" Lietuvos - viskas blogai, kas buvo prie TSRS.
Bet mums patinka, kai už mus ne tik galvoja kiti, bet mes ir laukiame, kol kažkas už mus padarys ką nors gera mums. Nes mes pripratome, kad už mus rūpintųsi kiti. Mes laukiame partijos - mesijo. Mes laukiame prezidento - mesijo.
Mes laukiame, laukiame, laukiame. O laukdami piktinamės.