Nors ketvirtadienį Lietuvos ir Rusijos muitinių pareigūnai pradėjo artėti prie susitarimo dėl situacijos, į kurią pateko Lietuvos vežėjai Latvijos-Rusijos pasienyje, penktadienį Vilniuje, prie Rusijos ambasados, įvyko piketas, kurio dalyviai reikalavo atšaukti suvaržymus vairuotojams.
Prie ambasados piketavęs maždaug dešimties žmonių būrelis taip pat sakė norintis atkreipti dėmesį į Rusijoje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, išpuolius prieš demokratišką žiniasklaidą.
Rusijos ambasadorius Vladimir Chkhikvadze su piketuotojai susitikti nepanoro, tad Jungtinio demokratinio judėjimo atstovai ambasadoriui perdavė laišką.
„Dabartinės Jums žinomos Rusijos valdžios priemonės (spaudimas Lietuvai per muitinę) yra neteisėtos, nes neproporcingos daromai žalai. Be to, Rusijos valdžia turi atsižvelgti į tai, kad tokiomis neadekvačiomis priemonėmis Rusija, kaip taisyklė, pradeda agresiją. Pavyzdys - Gruzija. Pradžioje Rusijos valdžiai nepatiko Gruzijos mineralinis vanduo, po to - vynas, vėliau – Prezidentas, o dar vėliau - pernelyg didelė Gruzijos teritorija, kurią buvo nuspręsta sumažinti kariniu būdu“, - sakoma kreipimesi.
Rusijos valdžia, pradėdama spaudimą Lietuvai per savo muitinę, grindžia tai tuo, kad nepatinka Lietuvos prekės, kalba apie žalą. Teisinė tradicija reikalauja, kad tokie klausimai būtų sprendžiami derybomis, o ne savo jėgos demonstravimu pasienio postuose, - pabrėžiama kreipimesi.
„Norime Jums priminti, kad šį mėnesį sueina septyniasdešimt metų, kai Sovietų sąjunga su hitlerine Vokietija pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptaisiais protokolais pradėjo nepriklausomos Lietuvos aneksavimą į Sovietų sąjungos teritoriją. Okupacija padarė didelę žalą Lietuvai - didelė dalis lietuvių buvo išžudyta, išvežta dirbti į Sovietų sąjungos lagerius, turtas buvo nacionalizuotas ir šiandien Lietuva už visą tą didžiulę materialinę žalą (nekalbant apie moralinę) moka iš savo biudžeto. O žalą atlyginti turėtų Rusijos federacija, nes Lietuvą okupavusi Sovietų sąjunga buvo JTO nare, o 1991-12-24, Sovietų sąjungos teises ir pareigas perėmė Rusijos Federacija . Todėl, jei kalbėti apie žalą, tai Rusija turi didelę Lietuvai neapmokėtą sąskaitą ir nėra teisinga tą sąskaitą dar labiau didinti neadekvačiais veiksmais pasienyje“, - primenama Rusijos ambasadoriui.
Be to, kreipimesi atkreipiamas ambasadoriaus dėmesys į tai, kad ir Rusijos viduje paminami elementarūs demokratijos ir teisinės valstybės reikalavimai, žudomi žmogaus teisių gynėjai ir demokratiškai nusiteikę žurnalistai, o politizuota teisėsauga ir teismai persekioja ne žudikus, o taikių demokratinių akcijų dalyvius.
V. Kopūsto/ELTA nuotraukos
Apie tai – LNK žinių videoreportaže