„Nėra čia kažko tokio baisaus, kaip daug kur skaitau dabar“, – BNS teigė namo su glėbiu maisto produktų skubanti Sandra.
Ji – viena iš vos kelių šimtų Vilkaviškio rajone esančio Vištyčio gyventojų. Dauguma vietinių niūresnes rudens dienas leidžia namuose, tad centrinė miestelio aikštė atrodo tarsi apleista – matyti vos vienas kitas skubantis į netoliese esančią parduotuvę.
„Niekas čia nesikeičia realiai. Tiesiog matyti, kad daugiau kažkas patruliuoja, bet daugiau kažko tokio (nevyksta – BNS). Tik tiek, kad kariuomenė atsirado, matom automobilį vieną kitą“, – kalbėjo 31-erių moteris.
Ji teigė nejaučianti baimės dėl paaštrėjusios saugumo situacijos regione. Jos gyvenimo netrikdo ir pastaruoju metu greta pasieniečių matomi kariai.
„Normalus gyvenimas, viskas taip, kaip buvo, taip ir yra, nėra čia kažkokio ypatingo ruošimosi, kad prisidėję produktų ruoštumėme slėptuves. Ne, kaip ir visi Lietuvoje tiesiog gyvenam“, – kalbėjo Sandra.
„Kariuomenės čia pastoviai nematom, (...) tiesiog matom, kad kartu su pasieniečiais dirba, ir nėra, kad nuolat kažkur stovėtų, – kalbėjo ji. – Nei pasakytum, kad patys pasieniečiai dažniau čia mus sustabdo, kažką tikrina. Kaip ir visada, viskas sava eiga.“
Ežerą kertanti valstybės siena
Kariuomenė pasieniečiams talkina nuo spalio pradžios. Maždaug 100 karių tai ketina daryti iki lapkričio vidurio.
Valdžios pareigūnai šį sprendimą vadina prevenciniu žingsniu, reaguojant į galimą naują mobilizacijos bangą Rusijoje. Vis dėlto institucijos pabrėžia, kad grėsmės lygis pasienyje nėra padidėjęs.
„(Galimai dezertyrai – BNS) bandys kirsti neteisėtai valstybės sieną tiek sausumoje, tiek vandenyje. Todėl ir šiuo metu suaktyvinome stebėjimą tiek sausumoje, tiek vandenyje, tiek ore. Kaip pas mus sako, tiek žaliojoje sienoje, tiek mėlynojoje sienoje, tiek ore“, – BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio užkardos vadas Rimantas Kundreckis.
Skaičiuojama, kad pasitelkus karius patruliavimo tankumas prie sienos su Kaliningradu beveik padvigubėjo.
Iš viso Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ilgis, įskaitant ir teritorinės jūros ribą, siekia beveik tris šimtus kilometrų. Ji eina per lygumas, miškus ir vandens telkinius.
Vilkaviškio rajono vakarinėje dalyje įsikūrusiame Vištytyje Lietuvą ir Kaliningradą skiria ežeras.
Vietą, iki kur plaukti gali savo duomenis pasieniečiams pateikę žmonės, žymi iš vandens kyšantys ryškūs raudoni kuoliukai. Penkiasdešimt metrų už jų – dar viena eilė geltonų kuoliukų, nurodančių šalies teritorijos pabaigą.
Stovint ant liepto, prie kurio švartuojasi pasieniečių kateriai, vos už kelių šimtų metrų matyti aukštai iškelta plevėsuojanti Rusijos vėliava.
Ežeras stebimas kameromis, juo patruliuoja pasieniečių kateris. Pasak R. Kundreckio, sustiprinta vandens telkinio stebėsena padėjo sumažinti netyčinių valstybės sienos pažeidimų skaičių.
Anksčiau žvejoti ar ilsėtis išplaukę žmonės kartais nepastebėdavo, kad artėja prie Rusijos teritorijos, tačiau dabar pasieniečiai gali iš anksto įspėti apie galimą pažeidimą – paskambinti žmonėms jų pateiktais kontaktiniais duomenimis arba priplaukti tarnybiniu kateriu.
Plaukiant Vištyčio ežeru su pareigūnais, pasienio kontrolę galima įvertinti ir praktiškai: pastebėjęs kitą valtį, kateris sulėtina greitį, pareigūnai apžiūri joje esantį žmogų, įvertina atstumą nuo pažymėtos ribos ir, neužmezgęs kontakto, plaukia toliau.
Tokie patikrinimai – kasdienės tarnybos dalis.
Naujausias pažeidimas Vištyčio užkardoje užfiksuotas metų pradžioje, kai du Rusijos piliečiai į Lietuvą pateko eidami per užšalusį ežerą. Įprastai per metus užfiksuojama apie dešimt panašaus pobūdžio pažeidimų.
Vadina neįkainojama patirtimi
Tarp prisidedančių prie pasienio apsaugos misijos – ir KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės pajėgos. Kuopos vadas Leonas Ruzgas vertina tai kaip galimybę ne tik prisidėti prie šalies saugumo, bet ir kariams tobulėti.
Jis buvo tarp pirmųjų atvykusių į pasienį.
„Pasienio pareigūnai turi nemažai technologinių naujovių, nemažai sistemų, kurių mes nenaudojame, (...) nes mūsų specifika to nereikalauja, tai smagu pamatyti patobulėjusį mūsų pasienį, pasidalyti patirtimi ir pasiimti iš jų“, – teigė L. Ruzgas.
Tokiai nuomonei antrino Vištyčio užkardos vadas. Anot jo, tai leidžia tobulėti ne tik fiziškai pasienyje tarnaujantiems pareigūnams ar kariams, bet ir jų vadams.
„Praktika tikrai neįkainojama, niekur tokios negausi iš tiesų, – sakė R. Kundreckis. – Jeigu ta diena X įvyktų, tai kariuomenė čia turėtų tam tikrą poziciją užimti, tai jau susipažinę būtų tiek eiliniai kariai, tiek vadovybė su ta specifika.“
Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė papildo keturių užkardų pajėgas: Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių, Rokiškio ir Kazimiero Skučo.
Karių rotacija pasienyje vyksta maždaug kas keturias–penkias dienas. Dažniausiai siunčiami vis kiti kariai, tačiau norintieji gali vykti ir pakartotinai.
Pasak L. Ruzgo, atvykstančios pajėgos prisitaiko prie VSAT pareigūnų budėjimų, karių įgaliojimai praktiškai tokie patys.
R. Kundreckio teigimu, pasieniečiams talkinantys kariai kartu atsivežė ir tam tikros įrangos, kuri „sėkmingai naudojama stebėjimui tiek sausumos teritorijų, tiek oro erdvės“.
Užkardos vadas sako nepastebintis grėsmę galinčių kelti požymių, o kaimyninėje pusėje šiuo metu vykstančius veiksmus vertina kaip įprastą kasdienę tarnybą.
„Tik sutapimas ar ne, bet suaktyvėję buvo karinių naikintuvų skraidymai prie valstybės sienos, kažkur girdėjosi sprogimai ten poligone link Kudirkos Naumiesčio, taip pat tikrai dažniau skraido jų sraigtasparniai prie valstybės sienos“, – pasakojo užkardos vadas.
„Aš gimiau su rusais“
Ūkį netoli Vištyčio turintis Virginijus Dapkus BNS sako, kad toks pareigūnų dėmesys saugumui jam kelia juoką.
„Aš gimiau su rusais, užaugau su rusais ir bendrauju su rusais, aš juos labai gerai pažįstu, ir ką čia mūsų ta valdžia, Vyriausybė šneka, tai ima juokas. Čia yra tik gąsdinimas ir jie savo kažkokius tikslus turi“, – sakė į žvejybą susirengęs V. Dapkus.
Jis teigė Vištytyje besijaučiantis puikiai, tik liūdintis, kad nebegalima žvejoti kitoje ežero pusėje. Vyro teigimu, laimikis dabar ir anksčiau skiriasi „kaip diena ir naktis“.
„Kai buvom kartu su rusais, tik rusų pusėje žvejodavom, o dabar lietuvių pusėje pelkėje žvejojam. Vadinam pelke ją“, – teigė jis.
Vištyčio ežere anksčiau žuvaudavo ir buvęs tremtinys 93-ejų Pranas Stankevičius.
„Aš ant ežero žvejojau anksčiau, o dabar jau negalima. Negalima tinklelio pastatyti, dabar viską mato, viskas suvaržyta labai“, – guodėsi pensininkas.
Gatvėje mašiną tvarkęs garbaus amžiaus vyras sakė anksčiau mėgęs keliauti į Kaliningradą, kur kartu su kitais prekiaudavo. Vis dėlto dabartinę pasienio kontrolę jis vertina supratingai.
„Labai blogai nėra, pasienis tai pasienis, na ką, mes priklausom Lietuvai, tegu saugoja tą rubežių“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
