„Kol kas esame toje situacijoje, kad prezidentas laukia, kaip jau ne kartą yra minėjęs Užsienio reikalų ministerijai, tam tikro išrišimo“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Bet tas išrišimas turėtų būti padarytas kolegialaus Užsienio reikalų ministerijos organo – ar komisijos, ar kažkokio kito sprendimo būdu – ką konkrečiai E. Bajarūnas padarė ne taip, kodėl jis yra atšauktas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją“, – pridūrė ji.
Nuo praėjusių metų spalio 19 d. ambasadorius E. Bajarūnas atšauktas konsultacijoms. Diplomato funkcijos sustabdytos laikinai – iki tol, kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.
Pats mobingu kaltinamas ambasadorius yra paprašęs atlikti tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai.
Tokį tyrimą ragino atlikti ir Prezidentūra, nurodžiusi, kad tokio URM sprendimo bus laukiama „tiek, kiek reikės“. O, pasak prezidento Gitano Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė kelissyk pakartojo, kad Vyriausybė neturi įgaliojimų pradėti tokį tarnybinį tyrimą. Todėl, panašiai kaip ir Daukanto aikštė, nurodė sprendimo iš šios situacijos lauksianti „tiek, kiek reikės“.
ELTA primena, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių teigimu, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos dėl E. Bajarūno išsiskyrė. Šalies vadovas teigė, kad pasitiki diplomatu, o įtampos Londono ambasadoje natūralios, mat, E. Bajarūnas yra reiklus vadovas. Tuo metu šalies diplomatijos vadovas stebėjosi tokia G. Nausėdos pozicija – G. Landsbergiui atrodė keista, kad prezidentas suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Kaip numato įstatymas, Lietuvos ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
