„Tikrai buvo unikali situacija, kai darbdaviai ir profsąjungos susitarė dėl MMA didinimo ir papildomai, kad padidėtų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) keliais procentais. Kadangi NPD jau nebuvo didintas nuo 2023 metų, tai tikrai gal čia ir buvo Vyriausybės praleista galimybė priimti tai kaip socialinio dialogo gerąją dalį – neatmesti tą susitarimą, bet kaip tik jį priimti, nes tai yra tikrai retas atvejis, kai darbdaviai ir profsąjungos susitaria“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad dėl augančios infliacijos būtina didinti NPD.
„Visi suprantame, kad socialinis dialogas yra kritiškai svarbus valstybės funkcionavimui. Iš esmės jeigu mes matome ir bendrą situaciją gyventojų su pragyvenimo išlaidomis, tai tikrai Lietuvoje infliacija yra viena iš aukščiausių, tai būtina didinti ir minimalią algą, ir neapmokestinamą pajamų dydį ir galiausiai tas neapmokestinamas dydis tikrai padidės, bet išliks tokia karti patirtis iš to socialinio dialogo“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Kaip rašė BNS, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai birželio viduryje buvo sutarę, kad MMA nuo kitų metų turėtų augti 7,19 proc. (83 eurais) kartu prašant valdžios 4 proc. (30 eurų) padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Tačiau Vyriausybės atstovai nesutiko didinti NPD ir pasiūlė minimalią algą didinti 8 proc.
Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai teigė esantys nusivylę, kad Vyriausybė nesiėmė svarstyti jų siūlymo. Verslo atstovų teigimu, pritarimo tikimasi iš naujos Vyriausybės ir naujo premjero.
Finansų viceministras Darius Sadeckas per Trišalės tarybos posėdį teigė, kad siūlymas kartu su MMA didinti NPD valstybei kainuotų apie 40 mln. eurų.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau teigė, kad dėl MMA ir NPD didinimo reikia spręsti atskirai, nes NPD didinimas turi būti derinamas su valstybės biudžeto galimybėmis, kurios dabar yra gana ribotos dėl sparčiai augančių išlaidų.
Darbdavių ir profsąjungų susitarimo nepalaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovai. Jie teigė, kad MMA didinimas neigiamai paveiks dalį smulkiųjų verslų bei ūkininkų, kurie neišgalės mokėti didesnių atlyginimų.
Lietuvos bankas (LB) yra apskaičiavęs, kad MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
