Nesikiškit į Prezidento pareigas,jūsų niekas neklaus.

Visuomenininkai
Skaičiau tą dabar fb vykstančią elito diskusiją, kad visuomenininkai Jakilaitis ir Tapinas atseit įgijo pernelyg daug galios ir įtakos, o kadangi neturi rimtų konkurentų, tai, vaikydamiesi klikų ir laikų, gali sau leisti skelbti nepatikrintą informaciją, ir kaip tai yra blogai ir t.t.
Švelniai tariant, sumaišytos sąvokos. Jokie jie ne visuomenininkai, o - vadinkime dalykus tikraisiais vardais - valdžios apmokami ir jai dirbantys propagandistai, plaunantys tai visuomenei smegenis formuodami valdantiesiems parankią nuomonę ir atšaukinėjantys jos ar jos diegiamos ideologijos kritikus, net jei kartais dėl akių vožteli ir saviškiams politikams, pernelyg prisidirbusiems ar apsigėdinusiems.
Tikrieji visuomenininkai kyla iš pačios visuomenės ir įgarsina jai svarbius klausimus ar problemas, kurie valdantiesiems gali būti net labai neparankūs ir nenorimi girdėti. Todėl nuo jų purtomasi, apsimetant, kad tokių balsų išvis nėra, arba, jei tai nepavyksta, apkaltinant dirbant priešui užsienyje. Graudžiai juokinga, kad tai yra veidrodinis atspindys to, kaip putino propaganda piešia jo dabar intensyviai triuškinamus oponentus.
Turime rinkiminius metus ir įstatymais įtvirtintą akivaizdžiai nelygią kovą, diskriminacinę konkurenciją tarp sisteminių ir nesisteminių partijų ar visuomenininkų grupių, besiburiančių tam, kad mėgintų pakeisti padėtį šalyje. Didžiosios partijos disponuoja milijoninėmis valstybės lėšomis, stambiųjų rėmėjų parama, mobilizuota partiečių bendruomene, didžiosios žiniasklaidos palaikymu. Jiems, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, jokių sunkumų nesudaro įnešti reikalaujamą kelių ar keliolikos tūkstančių užstatą, mikliai surinkti parašus už savo kandidatus, pirkti gausybę reklamos, samdyti komunikacijos specialistus, savose medijose kurti sau palankų įvaizdį, nebaudžiamai juodinti ir šmeižti politinius oponentus.
Ką turi pastarieji, ypač jei tai tik ką susikūrusi politinė jėga, koks nors rinkimų komitetas ar neparlamentinė ir dėl to jokių valstybės dotacijų negaunanti partija? Tik savo šalininkus, jų kuklias lėšas, jų pastangas ir asmeninį laiką, aukojamą neatlygintinai už dalykus, kuriais jie tiki.
Kas mėgino už kokį nors kandidatą ar judėjimą agituoti ar rinkti parašus, žino, koks tai kruvinas ir nedėkingas darbas, pilnas kalbinamujų paniekos, abejingumo ar net agresijos, painių perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, paso numerio, to, kad prarasi sunkiai sukrapštytą užstatą nesėkmės atveju, ir nuolatinio į neviltį varančio aplinkinių šnypštimo, kad vistiek nieko nepasieksi... Ir dar jokių galimybių atsakyti juodintojams, etikečių kabintojams, viešosios nuomonės formuotojams, gerai apmokamoms PR agentūroms ir t. t., besistengiantiems juos kuo labiau nuniekinti, išdergti ar pavaizduoti neadekvačiais, kvaileliais, marginalais-radikalais, Maskvai naudingais idiotais ir toliau pagal sąrašą...
Beveik jokių galimybių ir priemonių, išskyrus savą, žinoma, "vatinę" (kitokios juk alternatyvoje nė negali būti, ania?), žiniasklaidą ar soc. tinklus, pateikti savo poziciją ar atmesti visas tokias insinuacijas ir šmeižtus.
Buvau pašiurpusi, kai pamačiau, kad šioje kovoje iš galią turinčiųjų pusės negalioja jokia moralė ir nesibodima naudoti jokių, pačių šlykščiausių, priemonių. Pagal bolševikinį principą - visos priemonės geros, kad tik padėtų pasiekti rezultatą.
Todėl, kai į mane kreipiasi žmogus, renkantis parašus už kurį nors kandidatą ar judėjimą, aš dabar jau pasirašau. Net jei už jį nebalsuosiu, net jei jo požiūris man nepriimtinas. Vardan visuomenininkų solidarumo ir demokratijos, kuri, kaip natūrali pieva, augina įvairias gėles, įskaitant piktžoles.
Neturiu laiko gilintis į tai, kas ką kur pasakė ar parašė, tad nesiimu spręsti, kuris asmuo ar grupė išties yra vatnikai, o kurie - tik informaciniame mėšle nekaltai išvolioti, juolab, kad dabar jame murkdomi visi, kas yra bent kokia opozicija dabartinei koalicijai. Išskyrus atvejus ir faktus, kurie yra nustatyti, įrodyti ir gerai žinomi. Visa kita - ne mano, o specialiųjų tarnybų darbas, tegul jį ir dirba. Svarbu tik, kad sąžiningai, bešališkai ir garbingai, o ne tarnaudami kuriai nors politinei jėgai ir nemanipuliuodami visuomenės baimėmis ir realiomis problemomis.
Padėkime visuomenininkams, jie yra tikrasis demokratijos sarginis šuo, ta silpna ir vis labiau silpninama, bet būtina užtvara nuo skambiais demokratiniais šūkiais ir formaliosiomis procedūromis besidangstančios partokratinės diktatūros.

pasirodo, nausėdą saugo virš 100 apsauginių pareigūnų, nes jis atsisakė važiuoti į saugomas turniškes - ar įsivaizduojate, kokios lėšos deginamos komunistėlio apsaugai...

kodėl Kaščiūnas gaišta laiką susitikimui su pižonu, komunistu nuosėda?

Man tai kelia abejonių Lauriuko asmeninės savybės, nacionalizmas ir buitinė rusofobija mūsų šaliai visai nereikalinga, nes turime labai daug kitataučių, daugiausiai slaviškos kilmės, kalbančių rusiškai. Ne paslaptis, kad jis buvo vienas iniciatorių uždrausti rusišką žiniasklaidą ir dabar žmonės sužino, kas vyksta Rusijoje tik epizodiškai, iš nemokšiškų tiklaraštininkų ir žurnalistų. Su tokiomis pažiūromis gali būti eilinis politikas, Murzos partijos veikėjas ir pan., bet ne ministras, kurio rankose bus milžiniškas biudžetas ir dėl kurių po kilimu duodasi buldogai. O gal ir boltikas tuo suinteresuotas ir bando prastumti savo seną draugelį.

Taip neramu ant dūšios pasidarė,
Ausyse tankų burzgesys...
Tėvynė jau tikrai pavojuj,
Pralaužė tankas vyriausybines duris
Nebesulaikė nei stulpai Skvernelio,
Nei Bilotaitės ta aštri koncertina,
Antra naktis bemiegė laukia,
Šaly ministro karo neBERA
Pikti liežuviai apie milijardus kalba,
Greičiausiai vatnikai pagal balsus...
Dar atmenu kaip pernai prie pamušto tanko,
Pats Arvydas į viršų kėlė du pirštus

Rinkėjų daugumai nedirbančius ministrus laiko , o susikirtusius su Šimonyte - atleidžia...? Cirkas valdyme.

1. NekIystantis Lietuvos teisingumas (rekomenduoju būtinai pažiūrėti video)
2. Teisėjai ir prokurorai veikia organizuotoje gaujoje, atiminėdami turtą iš nekaltų žmonių
3. Vilnietė Galina Šimanovič pasakoja apie žydų mafiją Vilniuje ir ją aptarnaujančius prokurorus ir teisėjus
4. Sudubliuoti sklypus Nacionalinei žemės tarnybai ne problema
5. Teismai nurodė, kad Lietuvos Respublika teisėtai apvogė ir nuteisė ūkininkę Reginą Gedvilienę
6. BERNIUKAS KAJUS PO NUOLAUŽOMIS BUVO PALIKTAS GYVAS
7. Pagauta daranti nusikaltimą Lazdijų merė A. Miškinienė net neišraudo

Ramūnas Karbauskis
21 val. ·
Trečiadienį Prezidentas susitiks su konservatorių kandidatu į krašto apsaugos ministrus Laurynu Kasčiūnu, kuriam kaip ir Gabrieliui Landsbergiui pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės politinės korupcijos byloje. Tačiau jo dalyvavimas šioje byloje yra labai ryškus.
Priminsiu, kad nagrinėjant politinės korupcijos bylą, teisme buvo pagarsintas konservatorės Irenos Degutienės apklausos protokolas, kuriame užrašyti šios politikės pareiškimai, esą Laurynas Kasčiūnas prašė balsuoti už „MG Baltic“ naudingą pataisą ir prisipažino apie gautą paramą iš to koncerno. Šis epizodas, kaip ir kiti, iliustruojantys konservatorių atstovų darbo metodus su „MG Baltic“, minimas teismo nuosprendyje. Tai svarbu. Teisėjų vertinimu, koncernas siekė palaikyti ilgalaikius ir glaudžius santykius su politinėmis partijomis. O kaip koncernas tai darė, iliustruoja būtent tokie epizodai.
Ar gali šios beprecedentės politinės korupcijos byloje minimas asmuo eiti ministro pareigas? Mano ir LVŽS kolegų įsitikinimu – negali. Ir tokį įsitikinimą sustiprino ir dar daugiau klausimų iškėlė ne tik premjerės motyvai, kurie yra silpni, pavėluoti ir nublanksta prieš krašto apsaugos ministro A. Anušausko pareiškimą, jog krašto apsaugos sistemą bandoma apraizgyti korupcinėmis veikomis, bet ir tai, ką aiškiai matome politinės korupcijos byloje.
Iš surinktų duomenų matyti, jog nors apie neteisėtą veiklą politikoje žinojo šioje byloje apklausti tiek partijos pirmininkas G. Landsbergis, tiek L. Kasčiūnas, tačiau viso per tiriamąjį laikotarpį R. Kurlianskis su įvairiais konservatorių partijos nariais asmeniškai susitiko apie 16–18 kartų! Ši mano pastaba – nuoroda, kad konservatoriai iš viso neturėtų būti valdžioje ir nereikia tikėti konservatorių pasakomis apie dinamikos stoką, ypač, kai vienas iš jų, neapsikentęs, tarp eilučių pasako, kodėl yra metamas iš ministro posto, o jį, premjerės valia pakeisiantis asmuo nemato nieko blogo gauti paramą mainais už balsą Seime.
L. Kasčiūnas, kaip matome iš viešosios erdvės, nesijaučia niekuo kaltas ar moraliai, juo labiau teisiškai, negalintis pretenduoti į ministro poziciją. Jis jau dalina postus ministerijoje, nors dar nepaskirtas. L Kasčiūnas remiasi į analogišką, politiškai amoralų faktą ir jaučiasi teisus, nes kitas politinės korupcijos byloje minimas asmuo – konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, šalies nelaimei, eina užsienio reikalų ministro pareigas.
Galime prisiminti ir daugiau pasityčiojimo iš žmonių faktų – ene