Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Mielas Dr. Jonai. Niekam neidomus tamstos atstumas nuo Lietuvos, niekam neidomus tamstos patirtos neteisybes universitete ar sunki vaikyste. Idomu tik viena - turit ka prasmingo pasakyt, ar sugebat tik klykti. Kokiu nors konstruktyviu pasiulymu turit? Sutikit, pasiulymas visu pirma is universitetu ismezt Jus "nuskriaudusius" i tokiu lygi vargu ar pakyla. Kliedesiai apie KGB iniciatyva ruosti Lietuvos mokslo ir studiju reforma - Jus ka ruket, kad tai ismastyti???
Kas darosi Lietuvoje, zinau puikiai. Mat joje dirbu, o ne uz 10000 km. Absoliuciai akivaizdu, kad Tevynei reikia atsakingu ir dirbanciu. Tuo tarpu Jusu mintyse nesimato nei vieno, nei kito demens. Pasikartosiu - uzuot kales prie kryziaus nepatinkancius ir neitinkancius, pasiulykit ka nors konkretaus. Nes ir mokslo tyrimams verkiant reikia pinigu bei veiksmingos kontroles, ir studijoms reikia pinigu bei matyt dar kazko. Sumastyt - ko - musu visu rupestis ir pareiga. Pirmyn!
Kas darosi Lietuvoje, zinau puikiai. Mat joje dirbu, o ne uz 10000 km. Absoliuciai akivaizdu, kad Tevynei reikia atsakingu ir dirbanciu. Tuo tarpu Jusu mintyse nesimato nei vieno, nei kito demens. Pasikartosiu - uzuot kales prie kryziaus nepatinkancius ir neitinkancius, pasiulykit ka nors konkretaus. Nes ir mokslo tyrimams verkiant reikia pinigu bei veiksmingos kontroles, ir studijoms reikia pinigu bei matyt dar kazko. Sumastyt - ko - musu visu rupestis ir pareiga. Pirmyn!
Susitariančios šalys pripažįsta, kad sklandžiai veikianti, efektyvi ir konkurencinga mokslo ir studijų sistema yra esminė Lietuvos visuomenės ir ūkio klestėjimo, kiekvieno jos piliečio visaverčio gyvenimo sąlyga. Kad būtų užtikrintos geros kokybės studijos aukštosiose mokyklose, o moksliniai tyrimai atitiktų visuomenės ir ūkio reikmes, ir Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų konkuruoti su geriausiomis Europos ir pasaulio aukštosiomis mokyklomis, būtina nedelsiant atlikti ryžtingą mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Mokslo ir studijų sistema turi būti pertvarkoma vadovaujantis autonomijos, atsakomybės ir atskaitomybės, valstybės reguliavimo mažinimo, konkurencijos, asmeninio suinteresuotumo principais.
Susitariama dėl tokių pertvarkos principų:
1. Studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, asmeninio studento įnašo ir kitų šaltinių. Aukštosios mokyklos pačios nustato studentų skaičių ir studijų kainą. Valstybės kompensuojamą studijų finansavimo dalį (studento krepšelį) studentas gali neštis į bet kurią jį priimančią Lietuvos aukštąją mokyklą. Valstybė nustato studentų krepšelių skaičių ir jų dydį.
2. Studijų socialiniam prieinamumui ir konstitucinei šalies gyventojų teisei į aukštąjį išsilavinimą užtikrinti sukuriama efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų išlaidas. Gerai besimokantiems studentams valstybės kompensuojama studijų finansavimo dalis apima asmeninį studento įnašą. Šaliai svarbiausių sričių specialistų rengimui taikomas valstybės užsakymo principas. Vykdoma stipendijų reforma.
3. Aukštosioms mokykloms garantuojama autonomija. Aukštųjų mokyklų autonomija apima laisvę pačioms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, institucijų vidaus struktūrą, personalo politiką, teisę disponuoti savo ir valstybės patikėtu turtu. Tuo tikslu įstatymais apibrėžiamas ypatingas aukštųjų mokyklų teisinis statusas.
4. Aukštųjų mokyklų veiklos kokybė ir atskaitomybė visuomenei užtikrinama reguliaraus išorinio vertinimo, mokslo finansavimo pagal rezultatus, konkurencijos ir socialinių partnerių dalyvavimo jų valdyme būdais. Didinamas socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme, priimant svarbiausius sprendimus: tvirtinant strateginį veiklos planą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei renkant aukštosios mokyklos vadovą.
5. Aukštosios mokyklos prisiima atsakomybę už mokslo ir studijų kokybę. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolei užtikrinti veikia Akademinės etikos ir procedūrų ombudsmenas.
6. Mokslo veikla finansuojama įgyvendinant mokslo programas ir mokslo projektus konkursiniu principu, o mokslo ir meno veiklai, susijusiai su II ir III pakopų studijomis, skiriamas papildomas finansavimas pagal rezultatus.
7. Valstybės biudžete mokslo ir studijų finansavimui skiriama nacionalinio biudžeto dalis didinama, per 5 metus pasiekiant ES vidurkį. Panaudojant ES ir nacionalinio biudžeto lėšas, konkursiniu principu atnaujinama mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra.
8. Valstybinio mokslo finansavimo ir mokslinės veiklos vertinimo funkcijos perduodamos dviems – Gamtos mokslų ir technologijų bei Humanistikos ir socialinių mokslų - taryboms, turinčioms bendrą administracinę struktūrą. Valstybės lėšos mokslo veiklai skiriamos per taryboms pavaldų Mokslo fondą. Mokslo finansavimo strategiją nustato Mokslo politikos komitetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas ir į kurį įeina abiejų tarybų atstovai.
9. Skatinama mokslininkus jungiančių draugijų ir jų asociacijų veikla. Didinamas jų dalyvavimas formuojant mokslo ir studijų politiką.
10. Valstybė, siekdama, kad didėtų mokslinių tyrimų kokybė, mokslo ir inovacijų efektyvumas bei tarptautinis konkurencingumas, sukuria sąlygas bei paskatas valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui, remia jungtinių mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimąsi.
Susitariama dėl tokių pertvarkos principų:
1. Studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, asmeninio studento įnašo ir kitų šaltinių. Aukštosios mokyklos pačios nustato studentų skaičių ir studijų kainą. Valstybės kompensuojamą studijų finansavimo dalį (studento krepšelį) studentas gali neštis į bet kurią jį priimančią Lietuvos aukštąją mokyklą. Valstybė nustato studentų krepšelių skaičių ir jų dydį.
2. Studijų socialiniam prieinamumui ir konstitucinei šalies gyventojų teisei į aukštąjį išsilavinimą užtikrinti sukuriama efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų išlaidas. Gerai besimokantiems studentams valstybės kompensuojama studijų finansavimo dalis apima asmeninį studento įnašą. Šaliai svarbiausių sričių specialistų rengimui taikomas valstybės užsakymo principas. Vykdoma stipendijų reforma.
3. Aukštosioms mokykloms garantuojama autonomija. Aukštųjų mokyklų autonomija apima laisvę pačioms nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, institucijų vidaus struktūrą, personalo politiką, teisę disponuoti savo ir valstybės patikėtu turtu. Tuo tikslu įstatymais apibrėžiamas ypatingas aukštųjų mokyklų teisinis statusas.
4. Aukštųjų mokyklų veiklos kokybė ir atskaitomybė visuomenei užtikrinama reguliaraus išorinio vertinimo, mokslo finansavimo pagal rezultatus, konkurencijos ir socialinių partnerių dalyvavimo jų valdyme būdais. Didinamas socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme, priimant svarbiausius sprendimus: tvirtinant strateginį veiklos planą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei renkant aukštosios mokyklos vadovą.
5. Aukštosios mokyklos prisiima atsakomybę už mokslo ir studijų kokybę. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolei užtikrinti veikia Akademinės etikos ir procedūrų ombudsmenas.
6. Mokslo veikla finansuojama įgyvendinant mokslo programas ir mokslo projektus konkursiniu principu, o mokslo ir meno veiklai, susijusiai su II ir III pakopų studijomis, skiriamas papildomas finansavimas pagal rezultatus.
7. Valstybės biudžete mokslo ir studijų finansavimui skiriama nacionalinio biudžeto dalis didinama, per 5 metus pasiekiant ES vidurkį. Panaudojant ES ir nacionalinio biudžeto lėšas, konkursiniu principu atnaujinama mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra.
8. Valstybinio mokslo finansavimo ir mokslinės veiklos vertinimo funkcijos perduodamos dviems – Gamtos mokslų ir technologijų bei Humanistikos ir socialinių mokslų - taryboms, turinčioms bendrą administracinę struktūrą. Valstybės lėšos mokslo veiklai skiriamos per taryboms pavaldų Mokslo fondą. Mokslo finansavimo strategiją nustato Mokslo politikos komitetas, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas ir į kurį įeina abiejų tarybų atstovai.
9. Skatinama mokslininkus jungiančių draugijų ir jų asociacijų veikla. Didinamas jų dalyvavimas formuojant mokslo ir studijų politiką.
10. Valstybė, siekdama, kad didėtų mokslinių tyrimų kokybė, mokslo ir inovacijų efektyvumas bei tarptautinis konkurencingumas, sukuria sąlygas bei paskatas valstybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui, remia jungtinių mokslo, studijų ir verslo centrų kūrimąsi.
Keistai skamba: atrodo, svarbu, kad tiktai projektas būtų priimtinas partijoms> O ar jis bus priimtinas studijuojantiems ir pačiai visuomenei, tai jau nebesvarbu? Ir kas čia per toksai partijų susitarimas, o gal sandėris?
Kirkilas-bus surastas visiems priimtinas variantas.
Toks variantas reiškia žlugdymą.
Padėtis taisoma tik priimant nevisiems tinkamą variantą.
Jokių komisijų. Imkim pirmaujančių pagal konkurencingumą Skandinavijos šalių variantą ir įgyvedinkim. Užteks tūpčioti ir rodyti žodinį susirūpinimą.
Toks variantas reiškia žlugdymą.
Padėtis taisoma tik priimant nevisiems tinkamą variantą.
Jokių komisijų. Imkim pirmaujančių pagal konkurencingumą Skandinavijos šalių variantą ir įgyvedinkim. Užteks tūpčioti ir rodyti žodinį susirūpinimą.
Ir kuom gi gedingos straipsnyje isdestytos reformos nuostatos? Kad nepasmerkti zemgrobiai?
Reforma? Kokiu studiju? Aukstojoje Partineje Mokykloje?
"Kad būtų užtikrintos geros kokybės studijos aukštosiose mokyklose, o moksliniai tyrimai atitiktų visuomenės ir ūkio reikmes" - sita vieta skamba tikrai gresmingai!.. Mokymas sau, o mokslas sau. Ir supratimas apie mokslo paskirti aukstosiose mokyklose labai jau idomus...
Projektas yra tik projektas. Efektyviai valdomo ir tikru ekspertu vertinamo moksliniu tyrimu finansavimo jame nera. Gal ne per velu butu siuos principus prideti???
projektas neaptartas akademinėje visuomenėje?
Ar projektą vertins partijų "ekspertai", kurie jau "reformavo" sveikatos apsaugą ir mokyklas?
Ar projektą vertins partijų "ekspertai", kurie jau "reformavo" sveikatos apsaugą ir mokyklas?
Kazkaip keitai atrodo ta visa reformos pradzia: "...susitiko su darbo grupės, rengusios partijų susitarimo dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos projektą, nariais. Jeigu projektui pritars politinės partijos, tuomet, REMIANTIS SIUO SUSITARIMU, bus vykdoma aukštojo mokslo reforma." Tai kokioj busenoje tas projektas siuo metu, kad ji reikia svarstyti partijoms ir gauti ju pritarima? Ar tikrai tik "partijos" ismano, kaip reikia keisti Lietuvos aukstaji moksla?
Premjerui įteiktas mokslo ir studijų sistemos pertvarkos projektas