Tai jis sakė parko vystytojai valstybinei „Ignitis grupei“ kreipusis į Energetikos ministeriją su prašymu koreguoti jūrinio vėjo parko projekto įgyvendinimo grafiką, numatant galimybę jį atidėti.
„Kol kas sprendimų nėra, nėra tas klausimas uždarytas – kol kas energetikos ministras kalbasi su Lenkijos puse, apie jų suinteresuotumą vystyti jūrinį vėjo parką“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjeras.
„Kol kas viskas darbiniuose formatuose diskutuojama, bet kokia šio projekto ateitis – kol kas tikrai negaliu pasakyti, nes nėra jokių sprendimų, kaip judėti į priekį“, – tikino jis.
Anksčiau Eltai energetikos ministras yra sakęs, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą pritraukti kitos ES šalies bendrovę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso, kas atvertų kelią gauti europinę paramą.
Lukas Savickas taip pat teigė, kad tai galėtų būti regiono valstybių įmonės, pavyzdžiui, Lenkijos, Latvijos.
„Ignitis grupė“ teigė, jog prašymas atidėti projektą teikiamas atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją ir valstybės finansinius prioritetus.
Projekto vystymą numatoma atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms, kartu išsaugant iki šiol jau sukurtą vertę.
Anksčiau skelbta, kad pirmo vėjo parko Baltijos jūroje projektas veiklą galėtų pradėti po 2030 m., visgi pernai metinėje ataskaitoje „Ignitis grupė“ įvardino susidurianti su iššūkiais.
Iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.
Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, jog dėl rinkos pokyčių „Ignitis grupės“ planuota pirmo vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
