• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Liepos 28 dieną, antradienį, į paskutiniąją kelionę buvo išlydėta 19-metė Anastasija, žūties dieną atsiėmusi apdovanojimą iš Vilniaus miesto savivaldybės už penkis pelnytus šimtukus. Jaunos merginos gyvenimo styga nutrūko staigiai ir netikėtai tragiškos avarijos metu, o jos nors trumpas, tačiau be galo turtingas gyvenimas amžinai išliks artimųjų širdyse.

Liepos 28 dieną, antradienį, į paskutiniąją kelionę buvo išlydėta 19-metė Anastasija, žūties dieną atsiėmusi apdovanojimą iš Vilniaus miesto savivaldybės už penkis pelnytus šimtukus. Jaunos merginos gyvenimo styga nutrūko staigiai ir netikėtai tragiškos avarijos metu, o jos nors trumpas, tačiau be galo turtingas gyvenimas amžinai išliks artimųjų širdyse.

REKLAMA

Prie jautraus atsisveikinimo su jauna žuvusia mergina prisidėjo Birutė Ambložiejė („Apkabinsiu žodžiu“) – vienintelė Lietuvoje laidotuvių ir gedulingų apeigų vedėja.

REKLAMA
REKLAMA

Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais ji sutiko pasidalinti savo patirtimi apie atsisveikinimą ir paaiškino, kokią reikšmę turėjo simbolinės detalės išlydėjime.

REKLAMA

Pirmą kartą matė tokią brandžią jauno žmogaus biografiją

Iš pat pradžių pašnekovė pristatė savo veiklą. Ji pasakojo, kad prie gedulo pirmą sykį teko prisiliesti 2008-aisiais. Nors Birutė buvo baigusi režisūros studijas, sukosi renginių pasaulyje, tačiau tais metais jai teko garbė sukurti filmą moteriai, kuri taip ir negrįžo iš kalnų.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo šio įvykio prabėgo jau daugiau nei 16 metų, o Birutė vardan savo veiklos persikėlė iš pajūrio į Vilnių ir, kaip pati pasakojo, atsidavusi, tvirtai stovėdama ji atlieka savo misiją – veda gedulingas apeigas, kuria mirusiesiems pagerbti skirtus „In memoriam“ vaizdo filmus, vaizdo koliažus.

„Kada aš, kaip vedėja, esu kviečiama į laidotuves? Esu kviečiama dažniausiai, kai miršta gražus žmogus, kai namiškiai, gedintieji, nori jį išlydėti ypatingai, neįprastai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Juk kalbant paprastąja, žmogiškąja kalba, mūsų gyvenimai yra labai skirtingi, bet laidojamės mes visi vienodai, tyliai, kukliai, kaip ir įprasta lietuviams – šermenys tyloje, gedulingi pietūs tyloje.  

Vis tik, kai miršta gražus žmogus, norisi kalbėti. Dėl to man visiškai nenuostabu, kad Anastasijos tėveliai dalijasi prisiminimais. Atsiliepimų, žinoma, yra įvairių, bet aš visada žiūriu į viską tik iš šviesios pusės, nes ir mano pačios misija yra padaryti kuo šviesesnes laidotuves, kuo gražiau paminėti žmogaus atminimą“, – dalijosi ji.

REKLAMA

Prabilusi apie Anastasiją Birutė prisipažino, kad žvelgdama į jaunos merginos gyvenimo pasiekimus pati stebėjosi – vos per 19 metų šimtukininkė spėjo daug nuveikti.

„Su apgailestavimu galiu pasakyti, kad Lietuva neteko žmogaus vunderkindo. Dar nė karto neteko per 18 veiklos metų rašyti tokios brandžios biografijos žmogui, kuris nugyveno tik 19 metų.

Tai išties buvo neeiliniai pasiekimai, nė kiek neperdedant, ji ypatingai išskirtinė asmenybė. Artimiau pažinti Anastasijos ir jos šeimos aš neturėjau galimybės, bet tiek, kiek pažinau juos gedulo metu, tai tikrai ypatinga šeima“, – dalijosi pašnekovė.

REKLAMA

Atsisveikinimas su jaunu žmogumi – ypatingai skaudus

Vėliau Birutė pokalbio metu pradėjo svarstyti apie skirtumus tarp atsisveikinimų su jaunais ir vyresnio amžiaus žmonėmis. Ji pasakojo, kad kiekvienos laidotuvės yra skirtingos, o taip pat skirtingas yra artimųjų patiriamas skausmas.

Pašnekovė atvirai dalijosi, kad praktikoje mato įvairių situacijų. Vieni, palaidoję savo artimą, į atsisveikinimą net neatvyksta, o kiti gedi, išgyvena gėlą ir sielvartą dar ne vienerius metus po netekties.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Laidojant mamą, dukrą, tėvą netektys išgyvenamos skirtingai, nes tai priklauso nuo to, koks ryšys buvo tarp artimųjų.

O jauną žmogų laidoti – tai ypatingai skaudu. Jeigu jauno žmogaus gyvenimas baigiasi tragiškai, kaip šiuo atveju Anastasijos, vadinasi, susiduriama su akimirksniu nutraukta gyvenimo gija, į šipulius sudužusiais ateities planais ir suglamžytomis svajonėmis.  

REKLAMA

Prisiminkime, kad tėvai su džiaugsmu deda visas savo viltis į vaiką, didžiuojasi juo, o tada staiga viskas nutrūksta.

Netekties skausmas ir sielvartas žodžiais nenusakomas. Juk nėra tokio prietaiso, kuris gebėtų išmatuoti tėvų skausmo gylį, nes skauda ne odą, o labai giliai viduje.

Aš pati esu palaidojusi sūnų, sesę ir tėvelius ir nedrįstu sakyti, kad suprantu. Aš tik bandau įsivaizduoti, kokį skausmą išgyvena Anastasijos tėveliai. Kiekvieno netektis skirtinga ir jos išgedėjimo laikas kitaip skaudus“, – sakė ji.

REKLAMA

Pašnekovė pridūrė, kad, jos nuomone, mirtis niekuomet neateina laiku, ji visuomet ateina arba per anksti, arba per vėlai. Pasidomėjus, kokiais atvejais mirtis gali ateiti per vėlai, Birutė atsakė:

„Per vėlai ateina tuomet, kai jau žmogus ilgus metus nepasikelia iš patalo – iškamuoti tiek artimieji, tiek mirusysis. O kai mirtis ateina per anksti, tuos atvejus patys suprantame. Iš tiesų, net savo „Facebook“ įraše pasidalinau, kad taip ir norisi užlipti iki dangaus ir apkabinti tuos, kurie išėjo per anksti.“

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Nu kam šitokio pobūdžio straipsnių reikia, dar klasės draugus, dar kaimynus, dar kokius darželio laikų draugus ištraukite ir viską kas tik norėtų pasidalinti savo įžvalgomis, įspūdžiai ir atsiminimais. Tiesiog kuo toliau vis daugėja tokių tuščių straipsnių, dar betrūko kokias gėles ant kapų ir antkapį statys. Nu palikite šituos dalykus asmenims, kurie artimiausi, o ne kiekvienas pašalietis matytų.
Laidotuvių planuotoja.Kad viskas gražu būtų.Kaip per vestuves.Pasaulio pabaiga.
Atsisveikinimai nesvarbu. Svarbu, kokia tokio tragiško lenkimo priežastis.
Nors dabar jau ir tai nesvarbu.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų