Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus, švietimo bendruomenė nori, kad reformos pagaliau sustotų.
„Švietimo bendruomenė prašo ramybės, tik ramybės, leiskite atsikvėpti.
Sustokite, reformatoriai jūs nelaimingi, toks bendras gaudesys yra girdimas iš švietimo bendruomenės“, – sakė jis.
Pagrindinis keliamas klausimas spaudos konferencijos metu – „kodėl reikia lįsti į švietimą?“ G. Sarafinui buvo sunku rasti žodžių, kurie apibūdintų dabartinę švietimo sistemą Lietuvoje: „tarsi kažkoks mutantas ar migla, bet su tuo turi gyventi tūkstančiai tėvų ir vaikų, ir jie kenčia“.
Vienas pagrindinių siūlymų buvo, kad švietimo sistemoje, pirmiausia, reikėtų susitelkti į kokybiškas egzaminų užduotis ir sutvarkyti klaidų pilnus vadovėlius, kurie anksčiau buvo kokybiškesni.
„Vertėtų išsikelti nedidelį tikslą – sukurti normalias egzaminų ir patikrinimo užduotis <...>, dabar jos nėra normalios, prieš 10 metų mes turėjome jas normalias.
Dar būtų gerai išleisti normalius vadovėlius, nes juose dabar yra daugybė broko, daugybė klaidų“, – siūlė G. Sarafinas.
Kaip teigė G. Sarafinas, nors švietimo sistemoje turėtų vykti pažanga, realybėje jaučiama priešingai, todėl pavargusi švietimo bendruomenė prašo stabdyti nuolatines reformas ir suteikti stabilumo.
„Teoriškai šviesos, pažangos, progreso turėtų būti daugiausiai švietime. Paradoksalu, kad Lietuvoje yra daugiausiai – atžangos“, – įvertino jis.
Per septynerius metus buvo priimta 20 švietimo reformų
Anot G. Sarafino, per kelerius metus švietimo sistema buvo nuolat keičiama, todėl trūksta stabilumo ir aiškumo.
„Nuo 2019 m. iki dabar buvo priimta 20 švietimo reformų <...>, kiekvienais metais viskas vartosi vis kitaip“, – dalijosi jis.
Viena iš opių problemų yra ta, jog švietimo reformas kūrę politikai pasekmių patys nepatiria, nes nebedirba mokyklose, o su jų sprendimų padariniais tenka gyventi kitiems.
„Sakykite, kur šiandien yra visi reformatoriai, kurie švietime švaistėsi kaip savo virtuvėje: kur šiandien yra Jurgita Šiugždinienės, Gintautas Jakštas, Ramūnas Skaudžius, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė <...>, jie čia viską kurė, planavo.
Nepatikėsite, bet visų jų neliečia jūsų kurtos reformos, nes jie nedirba mokyklose: jie sukūrė, padarė ir išėjo.
Tačiau jie gyvena su tomis reformomis ir ne tik gyvena, bet ir keikiasi“, – spaudos konferencijos metu komentavo G. Sarafinas.
ŠMSM papildomų 10 taškų pridėjimas abiturientams
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pernykštis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimas pridėti po 10 taškų abiturientams daugiausia paveikė vidutinio lygio šalies mokyklų pozicijas, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Anot jo, mažai įtakos šie pokyčiai turėjo stipriausioms mokykloms, kurių Lietuvoje yra apie 30–40, nedaug įtakos turėjo ir silpniausioms ugdymo įstaigoms. „Reikšmingai atsiliepė toms, kurios yra maždaug per vidurį. Tie 10 taškų nulėmė ir jų pozicijas, ir vėliau stojamuosius“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Sarafinas.
10 papildomų taškų pakeitė reitingus ir abiturientų galimybes Jis taip pat pažymi, kad Lietuvoje net ir tame pačiame mieste galima rasti ir labai stiprių, ir vidutinių ar silpnų mokyklų. Tokia situacija, pasak G. Sarafino, būdinga ne tik didmiesčiams – Vilniui ar Kaunui – bet ir regionų centrams – Panevėžiui, Utenai, Telšiams, Alytui ar Marijampolei.
„Šeimoms tai reikia žinoti, nes sužinojus tai per vėlai, pavyzdžiui, kai vaikas 12 klasėje laiko egzaminus, gali labai stipriai pasikeisti jauno žmogaus perspektyvos ir galimybės. Jis daug kur neįstos ir tą jis sužino pavėluotai“, – pažymėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
