Žmogaus teisių dienai paminėti skirtame Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyko kelios diskusijos opiomis visuomenei temomis. Viena jų – neigiama pandemijos įtaka psichologinei žmonių sveikatai.
Problema socialinės globos namuose
Diskusijoje didžiulis dėmesys skirtas socialinės globos namams. Specialistų nuomone, sistema, pagal kurią patenkama į šias įstaigas, yra netinkama. Neretais atvejais pagalbos paprašę žmonės būna izoliuojami nuo visuomenės, taip jų situacija apsunkinama dar labiau.
Kaip sako specialistai, sąlygos gyvenimui šiose įstaigose yra netinkamos, o kartais net traumuojančios. VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovės Karilės Levickaitės teigimu, pandemijos metu socialinės globos įstaigose kilo ir didžiulių koronaviruso protrūkių. Iš viso jau fiksuoti apie 1800 užsikrėtimo atvejų šiose įstaigose ir net apie 10 proc. užsikrėtusiųjų mirė.
„Tai dar kartą rodo, kad šios įstaigos žmonėms gyventi yra netinkamos. Tos bėdos, kurias turėjome daugelį metų, dabar labai bado akis“, – pokalbio metu sakė K. Levickaitė.
Specialistų nuomone, kriterijai, pagal kuriuos patenkama į šias įstaigas, nėra visiškai aiškūs. Ten patekusiems žmonėms neretai suteikiama ne tokia pagalba, kurios jiems reikėtų. Užklupus pandemijai, apie netinkamas sąlygas imta kalbėti daugiau. Didžiulė problema kyla socialinės globos namų gyventojams užsikrėtus COVID-19. Užsikrėtusieji turi būti izoliuoti.
„Uždaroje erdvėje žmonės būna dar labiau uždaryti“, – komentuoja K. Levickaitė.
Specialistai sako, kad apžvelgus gyvenimo sąlygas šiose įstaigose, kyla klausimas, ar jose iš viso yra paisoma žmogaus teisių.
Svarstyta, ar valstybė neturėtų padidinti finansavimo ar kitais būdais daugiau dalyvauti sprendžiant psichikos sveikatos klausimus.
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė mano, kad spręstinų problemų sistemoje yra, tačiau atsakomybės mesti tik valstybei taip pat nereikėtų.
„Turi būti didelis pokytis, kad juos iš ten ištrauktume. Pirmiausia, pokyčiai turėtų būti visuomenėje, jų neturėtume išstumti į paraštes, o turėtume integruoti“, – savo nuomone dalijosi R. Mazaliauskienė.
Privatūs psichologai negydo geriau
Kaip kita opi problema buvo pristatytas bendras visuomenės nenoras kreiptis pagalbos. Specialistų teigimu, emocinė sveikata yra apipinta daugybe mitų. Vienas jų – esą privačiose įstaigose teikiamos kokybiškesnės paslaugos.
R. Mazaliauskienė įsitikinusi, kad gydymo kokybė privačiose ir valstybinėse įstaigose yra labai panaši. Tačiau susiduriama su problema, kad pačių gydytojų valstybinėse įstaigose gali trūkti.
„Psichoterapeutai neina dirbti į valstybinį sektorių. Turime nemažai gerų psichoterapeutų ir psichoterapeutų darbo vietų. Ko gero, yra per mažas apmokėjimas. Psichoterapeutui ateiti dirbti į valstybinę įstaigą neapsimoka“, – sakė R. Mazaliauskienė.
Ekspertų teigimu, padėtų tai, jei būtų perskirstomos lėšos. Tačiau pastebima, kad trūksta susitarimo ir pačių psichikos sveikatos specialistų gretose.
„Iki 90 proc. lėšų skiriama vaistams, stacionarams ir nuolatinės globos įstaigoms. Vien tai reiškia, kad turime daryti politinius sprendimus. Kiekvieną kartą kai iškeliami šie klausimai, politikai sakydavo, kad mes čia patys nesusitariam“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras.
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubakas sako, kad poslinkis šiuo klausimu matyti, tačiau tolimesnis lėšų paskirstymas priklausys nuo naujosios valdžios.
Tačiau yra planuojama į sistemą įvesti naujovių. Į sistemą planuojama įtraukti užsienyje populiarų pagalbos teikimo būdą – savitarpio pagalbos grupes.
Daugiau nei pusė gyventojų patiria sunkumus
Renginio metu taip pat pristatyti VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atliekamo tyrimo duomenys. Tyrimu siekiama įvertinti, kaip COVID-19 pandemijos metu užtikrinama kiekvieno žmogaus teisė į psichikos sveikatą bei žmonių su psichosocialine negalia teisės.
Iš tyrime dalyvavusių 939 asmenų, 67 proc. Teigė patyrę psichikos sveikatos sunkumų. Iš daugiau nei keturių šimtų iki šiol turėjusių psichologinių sunkumų asmenų, penktadalis jų kreipėsi pagalbos į specialistus. Daugiau nei pusė pagalbos ieškojusių asmenų už paslaugas mokėjo.
Pagalbos nesikreipę asmenys sakė, kad nesikreipti juos paskatino paslaugų neprieinamumas, keletas prašyti pagalbos nedrįso, gėdijosi, buvo įsitikinę, kad niekas nepadės.
Šiemet Nacionalinis žmogaus teisių forumas yra skirtas 70-osioms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos metinėms.
