Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja aplinkosaugos ekspertė Ieva Budraitė ir Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.
Karščio bangos Lietuvoje: vasaros anomalija ar klimato kaitos pasekmė?
Neseniai publikavote straipsnį, kuriame paminėjote ne vieną pavardę asmenų, kurie yra kalti dėl klimato kaitos Lietuvoje ir apskritai pasaulyje. Kodėl pasirinkote įvardinti konkrečias pavardes ir personalizuoti atsakomybę, o ne kalbėti apie sistemą?
I. Budraitė: Man atrodo, tas abstraktumas, kai kalbame apie tai, kas lemia tam tikrų reiškinių priežastis ir pasekmes, mus ir veda į delsimą, o delsimas būtent klimato krizės suvaldymo srityje yra esminis momentas.
Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šios dienos – birželio pabaiga ir liepos pradžia – daugelyje Europos šalių buvo ne šiaip karštas periodas, o laikas, kuris nulėmė kasdienio gyvenimo sutrikimus. Dalis tų sutrikimų išprovokavo netgi priešlaikines mirtis. Vakar kaip tik pasirodė naujausia statistika iš Nyderlandų, Prancūzijos ir Belgijos, kuri rodo, kad 3,7 tūkst. gyvybių per šią kaitros bangą buvo paaukota būtent dėl to, kad valstybės nėra prisitaikiusios prie tokių orų ekstremumų, o prisitaikymą lemia politiniai sprendimai. Tai yra sprendimai žmonių, kurie nusprendžia, kam skirti didžiąją dalį biudžeto, kada tai padaryti, kokioms konkrečioms priemonėms, galbūt iškelia prioritetais kitas temas – visi šitie veiksmai turi pavardes.
Tame tekste išvardinau vyriausybių vadovų pavardes Lietuvos atveju, o pasaulio – prezidentus, priklausomai nuo to, kaip valstybė yra valdoma. Man atrodo, privalome kalbėti būtent apie tai, kas sukelia esmines priežastis. Negalime nurašyti šios temos vien tik meteorologiniam aptarimui. Nepaisant to, kad orai atvėso ir pas mus dabar turime liūtis Lietuvoje, tai nereiškia, kad tos karščio bangos nepasikartos.
Klimato kaita – ne tik orų, bet ir politinių sprendimų klausimas
O ar nemanote, kad kaltinant konkrečius politikus rizikuojama supaprastinti labai sudėtingą klimato problemą?
I. Budraitė: Atvirkščiai, aš manau, kad tai kaip tik provokuoja analizuoti konkrečius sprendimus. Galbūt dalis įsivaizduoja, kad reikalingi konkretūs teisės aktai, skirti būtent klimato pasiruošimui, klimato adaptacijai ir klimato kaitai reglamentuoti, tačiau ši problematika yra kompleksinė.
Kai kalbame apie prisitaikymą prie klimato kaitos, mes kalbame apie reformas sveikatos sektoriuje, apie miestų planavimą, apie ekonomiką, energetiką, mokesčių sistemą ir daugybę kitų sričių. Kiekvienas sprendimas, kuris yra priimamas mūsų vyriausybių, turėtų būti vertinamas per šią prizmę. Negalima įsivaizduoti, kad tai yra kažkoks atskiras darbų paketas.
Pone Veryga, kaip manote, gal konservatyvesnė dešinė Lietuvoje nepakankamai rimtai žiūri į klimato kaitą?
A. Veryga: Priklauso nuo to, ką laikysite ta konservatyvesne dešine ir ką mes turime galvoje kalbėdami apie klimato kaitą. Manau, kad šioje diskusijoje gerbiama Ieva paėmė labai įdomų kampą, nes didžioji dalis diskusijų iki šiol vykdavo apie klimato kaitos stabdymą, su tuo buvo susiję labai daug sprendimų, kurie pridarė didelės žalos Europos ekonomikai.
Čia galime rasti daug pavyzdžių: atominės energetikos atsisakymas, kas paskui privedė šalis prie gamtinių dujų deginimo norint gamintis elektros energiją, ir panašūs dalykai, bet aš maloniai nustebau išgirdęs tą kitą kampą, kuris dabar tik pradedamas aktyviau diskutuoti – tai adaptacija ir prisitaikymas prie klimato kaitos.
Čia aš visiškai sutinku, kad padaryta per mažai, todėl, kad didžioji dalis energijos ir pinigų buvo metama tam, kad stabdytume klimato kaitą, kas skirtingais įsivaizdavimais yra daugiau ar mažiau realistiška – kiek mes tą galime padaryti Europoje nusimaudami paskutinius marškinius, prarasdami konkurencingumą, išvarydami savo gamybą į trečiąsias šalis, kurioms visai nerūpi šitie dalykai ir kur to paties anglies dioksido išmetimai ne tik kad nesumažėja, bet ir išauga. Bet jeigu kalbame apie prisitaikymą, aš sutinku, kad reikia galvoti, kaip prisitaikyti, ir turbūt turėti net ir tokį pragmatišką požiūrį.
Pavyzdžiui, dabar visuomenėje kyla baimė ir pasipiktinimas, kad židinių nebus galima turėti, kieto kuro katilų naudoti ir panašiai – prisiminkite praėjusią žiemą. Dabar mes apie vasarą šnekame, kuri turėjo karščio bangą, bet atsiminkime, kad ir žiema buvo labai šalta. Aš namie turiu šilumos siurblį, kurio jau neužteko esant tam tikrai žemai temperatūrai. Ačiū Dievui, aš neišmontavau savo kieto kuro katilo ir galėjau pasišildyti, bet jeigu visi reikalavimai ir toliau bus tokie patys, kaip dabar, dalis žmonių gali likti be šilumos.
Neužmirškime, kad Lietuva turi ne tik vasarą, bet 4 metų laikus, ir tų poreikių gali būti visokių. Čia aš sutinku, kad prisitaikymui reikia skirti daug daugiau dėmesio, negu buvo iki šiol, ir nemažą dalį tų pinigų, kurie vis dar ištaškomi bandymams stabdyti klimato kaitą, skirti tiesiog prisitaikymui prie to, kas pasaulyje jau yra įvykę. Čia yra ne dešinės, ne kairės, bet, manau, visų politikų reikalas.
Ar Lietuva kartais aklai nekopijuoja Europos Sąjungos sprendimų, neįvertindama savo situacijos?
A. Veryga: Labai sunku pasakyti, ką laikysime aklu kopijavimu. Nemaža dalis politikos nuleidžiama iš Europos Sąjungos dėl su Europos Sąjungos institucijomis ir Europos Parlamento sprendimais susijusių finansinių mechanizmų, kuriais valstybės natūraliai naudojasi – ar prisitaikydamos, ar keisdamos savo šildymo sistemas. Lietuva juk subsidijuoja ir saulės elektrinių įrengimus, plečia vėjo energetiką, ir šilumos katilus keičia. Aš nevadinčiau to kopijavimu, tai yra bendra Europos Sąjungos politika.
Bet Lietuva, būdama šalia nedraugiškų valstybių, turi įsivertinti dar vieną aspektą – energetinio saugumo ir apsirūpinimo šiluma žiemos laikotarpiu saugumo aspektą. Reikėtų atsirinkti ir kartais galbūt ne kopijuoti, o tiesiog įsivertinti dedamąją, kurioje mes esame, ir čia, manau, yra nepakankamai padaryta.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
