Kaip Eltai teigė Lietuvos advokatūros atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė, tyrimą dėl D. Jasevičienės veiksmų nuspręsta pradėti įvertinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) skundą.
„Lietuvos advokatūra gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (...) skundą dėl advokato padėjėjos Dalios Jasevičienės veiksmų. Skundas yra susijęs su advokato padėjėjos Dalios Jasevičienės viešoje erdvėje išsakytais teiginiais minėtos tarnybos atžvilgiu turinio įvertinimu. Atsižvelgiant į tai, buvo pradėtas drausmės tyrimas“, – nurodė R. Andriuškaitė.
Anot jos, tyrimą dėl D. Jasevičienės veiksmų planuojama atlikti spalio 7 d. Drausmės ir vartotojų ginčų komiteto posėdyje.
Užkliuvo pasisakymai apie tarnybą
Lietuvos advokatūrai pateiktame VVTAĮT skunde, su kuriuo susipažino ELTA, nurodoma, kad tarnyba prašo įvertinti D. Jasevičienės veiksmus, advokato padėjėjai atstovaujant Smiltėjai Žlabienei ir viešai pasisakant dėl Žlabių šeimoje augančių vaikų situacijos.
Dokumente atkreipiamas dėmesys ne tik į tai, kad D. Jasevičienė viešai komentavo nepilnamečių vaikų situaciją (tokia informacija priskirtina prie neviešintinos), bet ir VVTAĮT sprendimus, tarnybos veiksmus lygino su genocidu.
„Ypatingą susirūpinimą kelia viešojoje erdvėje paskelbtas D. Jasevičienės tarnybos (VVTAĮT – ELTA) apibūdinimas kaip Lietuvos vaikų ir šeimų „oficialaus genocido vykdymo institucijos“. Tarnybos vertinimu, toks valstybės institucijos apibūdinimas, kai jį pateikia profesines pareigas atliekanti ir kaip šeimos teisinė atstovė prisistatanti advokato padėjėja, sudaro pagrindą vertinti jos elgesį Advokatų etikos kodekso 6, 7 ir 14 straipsniuose įtvirtintų profesinės garbės, veiklos teisėtumo ir pagarbos valstybei bei visuomenei principų aspektu“, – nurodoma Lietuvos advokatūrai pateiktame skunde.
VVTAĮT vertinimu, D. Jasevičienė savo viešais pareiškimais ragino tėvus priešintis valstybės institucijų atliekamiems veiksmams, galimai skleidė dezinformaciją.
„Tarnybos turimais duomenimis, viešojoje erdvėje skelbiami pasisakymai, kuriais tėvai raginami priešintis valstybės institucijų atliekamiems veiksmams. Viešojoje komunikacijoje Dalia Jasevičienė teikia konsultacijas, kaip „apginti savo vaikus nuo vaikų teisių sergėtojų“, be kita ko, pasisakymuose akcentuoja priešintis teisėtiems specialistų reikalavimams, neįleisti į gyvenamąją vietą, neleisti išklausyti vaiko (-ų) nuomonės ir pan.
D. Jasevičienės socialiniuose tinkluose teikiama informacija (dezinformacija) skatina nepasitikėjimą valstybės institucijomis, Lietuva kaip teisine valstybe ir Lietuvos teisine sistema, skatina nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Tokia advokato padėjėjos skleidžiama dezinformacija skaldo visuomenę, skatina negerbti demokratinės teisinės valstybės principų“, – dėstoma skunde.
Kaip teigiama dokumente, VVTAĮT nekonstatuoja, kad valstybės institucijų kritika ar raginimas teisėtomis priemonėmis ginti savo teises būtų neteisėtas, tačiau, anot tarnybos, vertinant advokato padėjėjos profesinę veiklą, būtina įvertinti „konkretaus pasisakymų turinio, jų formos, faktinio pagrįstumo, profesinio statuso visumą“.
Tarnyba skunde taip pat kėlė klausimą, ar buvo tinkamai sutvarkyti D. Jasevičienės profesinės veiklos dokumentai 2023–2026 m. laikotarpiu.
D. Jasevičienė: savo pasisakymais siekiau inicijuoti viešą diskusiją
Žlabių šeimai atstovaujanti advokato padėjėja D. Jasevičienė Lietuvos advokatūrai pateiktame paaiškinime, su kuriuo susipažino ELTA, nurodo, kad jos vieši pasisakymai buvo susiję su visuomenei reikšmingu klausimu, tai yra valstybės institucijų, kurios esą atsakingos už „itin intensyvų kišimąsi į privatų šeimos gyvenimą ir vaiko bei tėvų tarpusavio santykius“, veiklos vertinimu.
„Didžioji dalis pasisakymų buvo paskelbta atstovaujant šeimai ir susipažinus su konkrečiais tarnybos (VVTAĮT – ELTA) dokumentais, priimtais sprendimais bei faktinėmis aplinkybėmis. Kartu mano požiūris į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklą susiformavo ne vien iš konkrečios atstovaujamos šeimos situacijos. 2021 m. pati dirbau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, todėl tarnybos veiklos organizavimo principus, praktinį vaiko situacijos vertinimą ir specialistų darbą esu mačiusi ir iš institucijos vidaus. Vėliau su šios institucijos veikla nuolat susiduriu teikdama teisinę pagalbą šeimoms.
Todėl viešai išsakyta kritika yra mano asmeninis vertinimas, susiformavęs tiek iš asmeninės darbo Tarnyboje patirties, tiek iš vėlesnės profesinės veiklos“, – savo paaiškinime dėstė D. Jasevičienė.
Ji teigė, kad savo komunikacijoje pasitelkė hiperbolizuotus posakius, kritikuodama VVTAĮT veiksmus Žlabių šeimos atžvilgiu.
„Žodis „genocidas“ šiame kontekste buvo naudojamas perkeltine, o ne baudžiamosios teisės prasme. Visas įrašo tekstas aiškiai parodo, kad buvo reiškiamas mano kritinis požiūris į tarnybos veikimą, o ne atliekamas teisinis tarnybos veiksmų kvalifikavimas pagal Baudžiamojo kodekso normas“, – pažymėjo advokato padėjėja.
D. Jasevičienė taip pat pažymėjo, kad žodį „genocidas“ vartojo, vertindama situaciją, kai VVTAĮT buvo priėmusi sprendimą paimti iš Žlabių šeimos jų mirusį vaiką.
„Mano vertinimą lėmė, be kita ko, situacija, kai, kaip buvo nurodyta mano publikacijoje, tarnybos (VVTAĮT – ELTA) dokumentuose buvo sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš šeimos jau po šio vaiko mirties, taip pat buvo vertinama kitų šeimos vaikų situacija. Būtent šiame kontekste buvo pavartota itin aštri metaforinė formuluotė“, – aiškino teisininkė.
Advokato padėjėja nesutinka su VVTAĮT pastabomis, kad ji esą ragino tėvus priešintis valstybės institucijų veiksmams, neįsileisti vaiko teisių apsaugos specialistų į namus. D. Jasevičienė savo paaiškinime nurodė, jog tiesiog ragino žmones pasidomėti, kokiu teisiniu pagrindu valstybės institucijos darbuotojai pageidauja patekti į privatų būstą.
„Viešų publikacijų forma buvo skirta socialiniam tinklui, todėl jose vartojamos trumpos, kategoriškesnės, publicistinės formuluotės. Jų turinys išreiškė pagrindinę mintį – valstybės institucijos darbuotojo prašymas savaime nepanaikina žmogaus konstitucinių teisių, o asmuo turi teisę klausti, kokiu pagrindu jo atžvilgiu atliekamas konkretus veiksmas“, – nurodė D. Jasevičienė.
Ji pažymėjo, kad tą pačią mintį savo komunikacijoje siekė perteikti ir dėl vaiko teisių apsaugos specialistų bendravimo su vaikais – advokato padėjėja tvirtino, jog jos pasisakymai nukreipti į tėvų informavimą apie vaiko teises bei būtinybę atsižvelgti į vaiko amžių, savijautą, jo norą bendrauti ir konkrečią situaciją.
„Todėl tarnybos (VVTAĮT – ELTA) vartojamas apibendrinimas, kad mano pasisakymai skatina „nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų“, savaime neatskleidžia konkretaus mano veiksmo, kuriuo būčiau raginusi nevykdyti konkrečios teisės normos ar privalomo teisėto sprendimo“, – savo paaiškinime rašė D. Jasevičienė.
Advokato padėjėja, apibendrindama savo poziciją, nurodė, kad savo pasisakymais siekė inicijuoti viešą diskusiją apie tai, ar „valstybės institucijos intervencija į šeimos gyvenimą konkrečiais atvejais yra pagrįsta ir proporcinga“.
D. Jasevičienė Lietuvos advokatūrai taip pat pateikė sutartis dėl atstovavimo Žlabių šeimai bei kitus dokumentus, susijusius su profesine veikla.
Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikų ir Žlabių šeimos nepaėmė
Advokato padėjėja D. Jasevičienė atstovauja Ukmergės rajone gyvenančią Žlabių šeimą, kuri vasarą atsidūrė dėmesio centre po to, kai paaiškėjo, jog VVTAĮT nusprendė paimti vaikus iš minėtos šeimos.
D. Jasevičienė liepos pabaigoje socialiniame tinkle „Facebook“ aprašė istoriją apie atvejį Kauno klinikose, kai mirė Patau sindromą turintis kūdikis, o to nežinodama VVTAĮT nusprendė iš šeimos paimti 6 vaikus, įskaitant ir mirusį vaikelį. Kaip paaiškėjo vėliau, tokia situacija susiklostė todėl, kad Kauno klinikos informavo vaiko teisių gynėjus apie sudėtingą kūdikio būklę, bet apie vaiko mirtį pranešė po kelių dienų.
Vaiko teisių apsaugos gynėjai nurodė, jog informacija apie sunkią kūdikio būklę nebuvo vienintelė priežastis, kodėl nuspręsta iš Ukmergės rajone gyvenančios Žlabių šeimos paimti kitus vaikus. Teigiama, kad tai lėmė visa aplinkybių, suponuojančių poreikį užtikrinti vaikų saugumą, visuma.
Vėliau pranešta, kad Žlabių šeimos vaikai iš tėvų visgi paimami nebus, jų situacija bus vertinama iš naujo.
Vaiko teisių apsaugos specialistai inicijavo kelis susitikimus su Žlabių šeimos vaikais. Advokato padėjėja D. Jasevičienė tuomet kritikavo VVTAĮT atstovus, pabrėždama, jog jie nebuvo tinkamai pasiruošę bendrauti su vaikais.
Rugpjūtį VVTAĮT galiausiai nusprendė inicijuoti pagalbą Žlabių šeimai, ją teikia Ukmergės socialinių paslaugų centras.
Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas Eltai anksčiau pasakojo, kad minėta šeima atsisako medicininių paslaugų, yra nusiteikusi prieš skiepus.
Po žinios apie Žlabių kūdikio mirtį Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, kaip įtariama, piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
