Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Potvynio laukia su nerimu
„Ką galėjom, tą sukėlėm, pas mus nelabai yra, kur kelti, tai kažką ten ant stalų, o visko neįmanoma“, – teigė Salių gyventoja Nijolė.
Kauno rajono Salių gyventojai Nijolė ir Kazys dalį daiktų aukščiau sukėlė prieš kelias savaites. Jie pamena, kaip 2010-aisiais naktį patvinusi Neris apsėmė namus ir automobilius:
„Mano „audinė“ čia stovėjo, tai va tik tiek stogo matėsi...“
Tad šių metų atšilimo žmonės laukia su baime.
„Aišku, su nerimu, nežinom, neramu net dabar. Baisiausia, kad naktim, jei vyksta koks pakilimas... Tai naktim“, – teigė Salių gyventojai Nijolė ir Kazys.
Potvyniui ruoštis būtina
O kiti gyventojai bando namus apsaugoti kraudami smėlio maišų barikadas. Specialistai sako, kad savaitgalį paupių gyventojai galėjo miegoti ramiai – esą potvynio grėsmės nebuvo matyti.
„Oro sąlygos yra pakankamai dėkingos, nes tie vadinamieji ciklai, kada yra pliusas ir minusas, jie dar tęsis apie savaitę ir toliau. Ir tai yra paranku, nes ledas taip greitai netirps, sniegas, kuris yra laukuose ir ant žemės, irgi taip greitai netirps. Įšalas nėra toks gilus, tai reiškia, kad vanduo gali skverbtis į žemę ir neteka į upes“, – tikino Nacionalinio krizių valdymo centro (NVSC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Tačiau upių stichijos šėlsmui ruoštis reikia – grėsmė kyla ir žmonėms, ir svarbiems statiniams.
„Mes turime statomus tiltus, mes turime esamus tiltus, vandenvalos infrastruktūra, dujotiekis, pastotės elektros, jei bus apsemtos, mes turėsim bėdų. Žmogus svarbiausia, bet kritinė infrastruktūra taip pat“, – tikino NVSC vadovas.
Įvardijo rizikingiausias vietas
Tad savivaldybės vis intensyviau ruošiasi. Kiek anksčiau Kauno rajonas rizikingiausiose vietose Radikiuose sukrovė smėlio maišų pylimą, suformavo ir ledo luitų barikadas. Kauno rajone posėdžiavę įvairių institucijų specialistai svarsto pasitelkti ir papildomas priemones, kurios būtų veiksmingos vis labiau šildant saulei.
„Apsitarėm dėl juodinimo ledo, gal birias medžiagas barstyti ar kitokiu būdu padengti – įvertinsime riziką ir žmonių saugumą“, – tikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris.
Jei prireiks, žada sprogdinti ir ledus.
„Apie ledų sprogdinimą bus galima kalbėti, kai bus ledų sangrūdos ir paskelbta ekstremali situacija“, – teigė M. Rikteris.
Kol kas ekstremalios situacijos skelbti esą nėra prasmės, mat ledai nejuda. Smėlio maišų barikadomis štai tveriasi ir kauniečiai, įsikūrę naujajame miesto daugiabučių kvartale prie Neries. Potvynis grasina ir Kleboniškio gyventojams.
„Susiformavusios natūralios salos arba seklios vietos ir upės, ir posūkiai, didesnis iššūkis yra inžineriniai tinklai, kurie yra upėje ant dugno“, – teigė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Ruošiamasi nuo sausio vidurio
Jonava stebi vandens lygio pokyčius ir vis žvalgosi į pamarį, mat ledonešis Neryje stipriai priklausys nuo situacijos pamaryje.
„Investuoti laužyti ledus, kada Nemunas ir Neris stovi, yra neracionalu. Jei marios užšalusios, tai jos nepriims nei Nemuno, nei Neries ledų...“ – aiškino Jonavos rajono savivaldybės parengties pareigūnas Vytautas Kaminskas.
Ugniagesiai visose savivaldybėse pasirengę bet kurią akimirką padėti. Jei prireiks, žmones žada evakuoti ir sraigtasparniais. Ypač daug dėmesio skiriama pamariui – ten sutelkta specialioji technika.
„Dislokuoti gaisriniai automobiliai, kurie turi galimybę važiuoti vandeniu iki 1,3 m gylio, taip pat dislokuotos aerovaltys“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Specialistai pabrėžia, kad potvyniui ruošiamasi jau nuo sausio vidurio, pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukurtas potvynių prevencijos ir valdymo priemonių planas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
