Pasak sinoptiko, šiuo metu stebimas pasiruošimas labiau primena viešųjų ryšių akcijas, o ne realia grėsme pagrįstus veiksmus. N. Šulija pabrėžė, kad gamtos procesai šiemet kol kas klostosi palankiai.
Komentuodamas dabartinę situaciją, N. Šulija laidoje dėstė:
„Potvynių, greičiausiai, nebus. Kodėl aš taip manau? Pas mane tos meteorologijos, hidrologijos patirties jau šiek tiek yra, tai suprantu, kad visi dabar ant tų potvynių nori pasidaryt reklamos – skambiai sumušt kulnais, pasakyt, kad jie pasirengę, ekskavatorių kokį išbandyt ar dar kažką tokio padaryt.
Bet, pavyzdžiui, Neris prie Jonavos dabar jau yra atvira. Tai kokia ten ledo lytis gali atplaut? Jokia. Kad būtų normalus, geras ledolaužis, ko reikia? Kad laukuose būtų daug sniego, kad ateitų didelė šiluma ir, kad ta šiluma ateitų su lietum. Tai yra, į hidrografinį tinklą turi patekti iškart daug vandens. Tas vanduo mažais upeliais bėga į didesnius, didesni į dar didesnius, visa tai lenda didžiosiose upėse po ledu, vandens lygis staigiai kyla, prasideda ledų atplėšimas nuo krantų ir tada visa tai nugarma žemyn.
Atitinkamai, kadangi jėga yra didelė, vandens prietaka yra didelė, tai tada tie ledai kur nors susigrūda, už kokių salelių užkliūna, prasideda grūstis. Kaip visada. Dabar mes matom ką? Naktimis – maždaug 0 laipsnių, o dienomis pliusas“, – kalbėjo Naglis.
Verta atkreipti dėmesį
Laidos vedėjui pasiteiravus, ar tai galutinai reiškia, jog potvynių pavyks išvengti, meteorologas išskyrė kelias kryptis, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį artimiausią savaitę:
„Vadinasi, ta drėgmė po truputį nuleidžia, nuleidžia, nuleidžia. Žiūrėsim, kas bus Druskininkų/Birštono pusėje kitą savaitę, nes ta šiluma ateina. Nemuno aukštupys tirps gana greitai, be lietaus, bet gana gaiviai turėtų tirpt. Klausimas, kokios vandens atsargos sniege, ar didelės, ar mažos. Ir kaip atrodys tas tirpimas? Tai Nemuno aukštupy yra tikimybė, kad atbėgs to vandens daugiau. Neries aukštupy – ne. Ten ne taip šilta dienomis“, – atsakė N. Šulija.
Primename, kad jau kurį laiką Lietuvoje daug kalbama apie artėjančius potvynius. Savivaldybės jau yra paruošusios evakuacijos planus, o gelbėtojai intensyviai ruošiasi galimoms nelaimėms.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė Janina Stankevič teigė, kad dabartinės orų prognozės rodo, jog ledonešis galėtų prasidėti šeštadienį. Visgi, pasak jos, šalyje susidarę ledai gali pajudėti ir vėliau.
„Pagal dabartinius skaičiavimus, ledonešio prognozė numatoma vasario 28 dienai, tačiau, jeigu vandens lygis nekils sparčiau, ledonešis neprasidės, nes ledas nebus išlaužytas, jis tirps vietoje. Tuomet žymesnio potvynio tikrai nesulauksime. Bet, jeigu vandens lygis kiltų, ledas būtų išlaužytas, tuomet galėtume sulaukti ir ledo sangrūdų upėse, kurios sukeltų lokalius potvynius.
Tačiau šiai dienai prognozės nėra labai gąsdinančius ir numatome, kad galime išgyventi šį potvynį žymiai ramiau“, – trečiadienį Priešgaisrinės apaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė J. Stankevič.
Paruošė ir žmonių gelbėjimui skirtas priemones
Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Valstybinį potvynio rizikos valdymo planą, numatantį konkrečius institucijų, savivaldybių ir tarnybų veiksmus, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir operatyvų reagavimą potvynio grėsmės atveju.
Kaip teigė PAGD konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas, minėtu planu numatyta, kaip potvynių metu tarpusavyje turėtų bendradarbiauti įvairios institucijos.
„Šioje vietoje labai svarbu, kad savivalda gautų svarbią informaciją, dalintųsi informacija dėl trūkstamų resursų, o tuos resursus bandytume kompensuoti valstybės institucijų sąskaita“, – sakė NKVC vadovas.
Spaudos konferencijoje PAGD direktorius Renatas Požėla paragino visuomenę naudotis mobiliąja programėle „lt72.lt“, kurioje pateikiama informacija ir apie galimų potvynių rizikas, veiksmus, kurių reikėtų imtis potvynių metu.
Ugniagesiai, pasak R. Požėlos, savo ruožtu jau dabar yra pasiruošę potvyniams šalyje. Daugiausiai dėmesio, anot PAGD vadovo, skiriama strateginiams taškams, iš kurių pagalba žmones pasiektų greičiau.
„Esame pasirengę naudoti transporto priemones, kitą įrangą, kurios mums prireiktų, (...) esame pasirengę naudoti katerius, valtis, turime ir tam tikrą specialią įrangą, kuria galima transportuoti asmenis, kitas priemones, esant ledui ar sniegui. Kas svarbu, kad mūsų technika, įranga yra jau dabar dislokuota strateginiuose taškuose tokiuose, kaip Šilutė, Pagėgiai, Klaipėda, siekiant užtikrinti minimalų reagavimo laiką“, – kalbėjo R. Požėla.
Taip pat, anot jo, siekiant kuo efektyviau blokuoti vandens tekėjimą, PAGD yra paruošusi smėlio maišų pilstymo įrenginį, kurį dislokavo šalies viduryje – Kaune. Pasak R. Požėlos, šio įrenginio pagalba galima per minutę pagaminti keturis smėlio maišus.
Galimam potvyniui besiruošianti PAGD taip pat yra pasiruošusi ir vandens pumpavimo siurblius, kurių pagalba galima būtų išsiurbti pastatuose atsiradusį vandenį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
