Diskusijoje „Partnerystės įstatymas: kokią vertybinę kryptį pasirinksime?“ kalbėjo Seimo frakcijų ir parlamentinių frakcijų atstovai aptarė, kiek realu, kad Lietuvoje bus priimtas partnerystės įstatymas. Taip pat paliestas ir karo Ukrainoje klausimas – aptarta, kokia partnerystės reikšmė karo akivaizdoje.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas minėjo, kad naujasis įstatymo projektas atsirado kaip pozicijos ir opozicijos diskusijų apie partnerystę išdava.
„[Į projektą – tv3.lt] žiūrime vidutiniškai šaltu žvilgsniu ir šaltu protu. <...> Bandėme suprasti, kokie elementai atvertų kelią dviejų žmonių civilinio statuso reglamentavimui parlamente. Niekas neapdraustas, kad tas projektas bus šį kartą sėkmingas. <...> Po sunkių, neslėpsiu, apmąstymų <...> išvada tokia, kad riekia bandyti, kartu tariantis atrakinti to klausimo esmę ir eiti prie pirmo žingsnio – pateikimo Seime, tikintis, kad klausimas nebus paliktas už durų“, – teigė politikas.
„Jaučiamės normaliai. Tikimės, kad jausimės geriau“, – Laisvės frakcijos būseną apibūdino V. Mitalas.
Jis minėjo, kad kartais jaučiasi „įstrigęs tarp spąstų“, nors ir tikisi, kad visa frakcija balsuos už civilinės sąjungos priėmimą.
Įsibėgėjus diskusijai V. Mitalas kreipėsi tiesiogiai į „valstietį“ Aurelijų Verygą, siūlydamas aptarti civilinės sąjungos klausimą asmeniškai. „Kviečiu po diskusijos alaus ar arbatos“, – sakė parlamentaras.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė minėjo, kad civilinės sąjungos projektas spręstų dalies visuomenės problemas. Ji teigė, kad konservatorių partijoje nuo seno vyrauja yra kitaminčių, tad partnerystės įstatymą rėmė ne visi frakcijos nariai.
„Mano politinė bendruomenė yra sulipinta iš 2 polių ir tai kartais yra mūsų stiprybė, o kartais mums sunkiau priimti kai kuriuos sprendimus. Dėl to esame apsisprendę, <...> kad mes tokių dalykų neaptarinėjame savo politinėje programoje ir esame susitarę dėl tokių projektų nesutarti.
Šitas radikalus kompromisas buvo parengtas siekiant ir tikintis, kad galėtų sulaukti didesnės paramos Seime. <...> Yra daug baimės partnerystės įstatymo atžvilgiu, tad atliepdami tų žmonių nuogąstavimus, gavosi toks projektas, koks yra šiandieną“, – teigė konservatorių atstovė.
„Mūsų frakcija balsavo už partnerystės įstatymą. Kiti argumentavo tuo, kad vaikų auginimo klausimas nepriimtinas. <...> Didžiausia dalis klausimų sukosi aplink krikščionišką širdį“, – pridūrė ji.
Darbo partijos narys Marijus Velička teigė, kad su frakcijos kolegomis dar nediskutavo apie civilinės sąjungos projektą, todėl nežino, kaip pasiskirstys politikų balsai.
„Turime sureguliuoti civilinius santykius, kurie susiję su turto santykių režimu. <...> Šio įstatymo turinys, kuris pateiktas, nesvarbu, kad pavadintas civiline sąjunga, yra panašus į partnerystės įstatymą“, – sakė M. Velička.
O Liberalų Sąjūdžio atstovas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas teigė Seime matantis „užslėptą homofobiją“. Vos parlamente pradedama kalbėti apie partnerystę ir LGBTQ bendruomenės atvejus, jo teigimu, atsiranda „visiškos homofobijos“ yra užgauliojami žmonės, nesprendžiamos problemos.
Valdančiųjų „kompromisas“: partnerystę keičia į civilinę sąjungą
Pirmadienį pasirodė žinia, kad valdančioji koalicija pasirinko kompromisą – bandys įteisinti partnerystę, tik šįkart tai vadins civiline sąjunga. Keisis ir kitos dviejų asmenų sąjungos nuostatos.
Partnerytės įstatymo teikėjai siekė, kad heteroseksualios ir homoseksualios poros galėtų įteisinti sąjungą Civilinės metrikacijos biure, tačiau dabar šios galimybės nebeliks. Siūloma, kad civilinę sąjungą tvirtintų notaras. Be kita ko, partneris negalės pasiimti antros pusės pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.
Tačiau civilinės sąjungos partneriai galės paveldėti vienas kito turtą, gauti informaciją apie sveikatos būklę iš sveikatos priežiūros įstaigų. Plačiau apie tai galite skaityti čia.
Civilinės sąjungos projekto teikėjai tvirtina, kad išklausė partnerystės įstatymo priešininkų nuomonės ir padarė kompromisą. O štai originalaus partnerystės įstatymo iniciatoriai teigia, kad civilinė partnerystė neatitinka kai kurių visuomenės grupių lūkesčių, pavyzdžiui, LGBTQ bendruomenės. Štai Laisvės partijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas tomas Vytautas Raskevičius įstatymo projektą vadino „radikaliu kompromisu“ ir teigė nepasirašysiantis projekto, bet balsuosiantis „už“.
