Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) atstovų teigimu, kandidatų į darbuotojus patikra susideda iš kelių etapų. Atrankos metu vertinamos jų asmeninės ir dalykinės savybės, motyvacija, gebėjimai, kvalifikacija, psichologinis pasirengimas ir pažeidžiamumą galintys didinti veiksniai.
Jei kandidatui reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, papildomas patikrinimas atliekamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Atrankos metu kandidatas taip pat gali būti tiriamas poligrafu.
„Sprendimas, ar priimti asmenį į tarnybą ir išduoti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija, priimamas tik neturint abejonių dėl tokių asmenų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei“, – atsakyme Eltai pažymėjo AOTD.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo ruožtu nurodo, kad patikros atliekamos vadovaujantis keliais įstatymais: Žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Korupcijos prevencijos ir Poligrafo naudojimo. Konkrečios patikros priemonės ir metodai, pasak departamento, viešai neskelbtini.
Patikimumas vertinamas nuolat
Pasak AOTD, tarnyboje dirbančių pareigūnų patikimumo ir lojalumo vertinimas yra nuolatinis procesas. Darbuotojams teikiamos rekomendacijos, atnaujinama informacija apie galimas grėsmes ir rizikos veiksnius, galinčius didinti jų pažeidžiamumą.
Departamento vertinimu, pareigūnų pažeidžiamumą dažniausiai lemia ne vienas veiksnys, o asmeninių savybių ir socialinės aplinkos derinys. Nustačius galimas rizikas, daugiausia dėmesio skiriama jų valdymui, darbuotojų sąmoningumo didinimui ir galimų grėsmių atpažinimui.
„Pareigūnų pažeidžiamumą didinantys veiksniai retai būna nulemti vieno faktoriaus. Dažniausiai tai asmeninių savybių ir socialinės aplinkos įtakos derinys“, – nurodė departamentas.
Prieiga prie informacijos griežtai kontroliuojama
AOTD atstovai pažymi, kad prieiga prie jautrios ir įslaptintos informacijos yra griežtai reglamentuojama. Ją turi tik tie žvalgybos pareigūnai, kuriems tokia informacija būtina numatytoms užduotims atlikti.
„Tokias prieigas turi tik tie žvalgybos pareigūnai, kuriems informacija yra būtina numatytoms užduotims atlikti“, – nurodė žvalgybos institucija.
Aukšti saugumo standartai, pasak AOTD, taikomi visiems žvalgybos pareigūnams, ypač – dirbantiems su jautria informacija. Atsižvelgiant į turimas prieigas ir disponuojamos informacijos pobūdį, gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės.
Departamentas taip pat nurodo nuolat peržiūrintis saugumo procedūras ir jas koreguojantis atsižvelgiant į saugumo situaciją, technologines inovacijas ir kitus aspektus. Pareigūnų kompetencijos nuolat tobulinamos, jiems sudaromos galimybės konsultuotis ir gauti informacijos apie kylančias grėsmes.
„Reguliariai atnaujiname saugumo procedūras, nuolat keliame žvalgybos pareigūnų kompetencijas, pareigūnai turi galimybę konsultuotis ir gauti reikalingą informaciją apie kylančias grėsmes“, – teigė AOTD.
Už šnipinėjimą Rusijai buvo nuteistas Estijos ministerijos saugumo vadas
ELTA primena, kad spalio 6 d. Vokietijoje buvo sulaikytas 1998–2005 m. Federalinei žvalgybos tarnybai vadovavęs Augustas Hanningas ir jo buvęs biuro vadovas Manfredas D. Jie įtariami valstybės išdavyste ir šnipinėjimu.
Vokietijos federalinės prokuratūros duomenimis, įtariama, kad 2012–2026 m. Manfredas D., naudodamasis savo pareigomis, gaudavo konfidencialios informacijos ir už atlygį perduodavo ją A. Hanningui. Tyrėjų teigimu, per kelerius metus galėjo būti perduota apie 2 tūkst. dokumentų, kurių daugelyje buvo įslaptintos informacijos, skirtos tik BND vidaus reikmėms.
Prokurorai taip pat įtaria, kad A. Hanningas įslaptintą žvalgybinę informaciją naudojo rengdamas analizę užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnui. Vis dėlto, anot prokuratūros, nėra aišku, ar ši medžiaga pasiekė numatytą gavėją.
Tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. rugsėjį, atliekant kitą tyrimą, buvo atlikta krata A. Hanningo valdose. Jos metu aptikta informacija paskatino pareigūnus pradėti atskirą tyrimą.
2009-aisiais Estijoje dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą buvo nuteistas estų šnipas Hermanas Simmas. Jis, būdamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vadas, daugiau kaip dešimtmetį teikė karinius duomenimis Rusijos užsienio žvalgybai.
Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 metais ir tada galėjo atskleisti Rusijai svarbią NATO kodavimo techniką.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
