Bedarbiui, atleistam iš darbo ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta.
Tokioms Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisoms antradienį po svarstymo pritarė 46 Seimo nariai, prieš buvo 14, susilaikė 15 parlamentarų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybių teritorijose, kuriose vidutinis paskutinio ketvirčio registruotų bedarbių ir paskutinio skelbto darbingo amžiaus gyventojų santykis 1,5 karto ir daugiau didesnis už šalies vidutinį santykį, Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka galėtų būti 2 mėnesius pratęsta nedarbo draudimo išmokų bedarbiams mokėjimo trukmė.
Sprendimą dėl savivaldybių teritorijų, kuriose pratęsiama nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė, Trišalės tarybos teikimu priimtų socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Be to, įstatymo projekte numatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar pašalpų sumą.
