Artūro Visocko teigimu, Šiaulių oro uosto integracija į LTOU leistų efektyviau išnaudoti nacionalinę aviacijos infrastruktūrą, stiprintų regiono ekonominį potencialą ir prisidėtų prie nacionalinio saugumo.
Dėl to jis kreipėsi į premjerę Ingą Ruginienę teigdamas, kad Šiaulių oro uostas galėtų specializuotis kaip pagrindinis krovinių ir orlaivių techninės priežiūros, remonto ir aptarnavimo (MRO) centras, taip sumažinant apkrovas Vilniaus ir Kauno oro uostams.
„Šiaulių oro uostas yra nacionalinės reikšmės objektas, kurio potencialas gali būti pilnai išnaudotas tik integruotame valstybiniame oro uostų tinkle“, – teigiama kreipimesi į premjerę.
Nuo 2028 metų oro uostui tektų mokėti beveik 300 tūkst. eurų
A. Visockas pabrėžė, kad oro uostas veikia kariniame aerodrome, todėl vieningas valstybinis valdymas geriau suderintų civilinės ir karinės aviacijos veiklas, atitiktų NATO standartams bei nacionalinio saugumo interesams.
Krašto apsaugos ministerijai nusprendus po 2027 metų kovo 4 dienos nepratęsti Šiaulių oro uosto keleivių terminalo pastato nuomos sutarties, A. Visockas sako, kad be terminalo oro uostas praras tarptautinio oro uosto statusą, ankstesnės investicijos į infrastruktūrą nebeteks vertės.
Krašto apsaugos ministerija BNS teigė, kad sutartis nebus pratęsta, nes pastatas įtrauktas į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės plėtros planus, jis bus reikalingas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų poreikiams.
Pasak A. Visocko, nuo 2028 metų oro uostui tektų mokėti beveik 300 tūkst. eurų kasmetinės nuomos už naudojamą infrastruktūrą.
„Neapibrėžtumas dėl tarptautinio oro uosto ateities jau dabar stabdo privačius investicinius projektus, susijusius su orlaivių aptarnavimu ir logistikos veikla“, – teigė meras.
Jis taip pat siūlo svarstyti visos civilinei veiklai būtinos infrastruktūros perdavimą Šiaulių oro uostui valdyti patikėjimo, o ne nuomos teise.
Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad oro uosto peronas ribotas, o orlaivių parkavimo vietų nėra daug – tai apriboja, kiek lėktuvų realiai būtų galima priimti vienu metu.
„Taip pat svarbūs ir operaciniai niuansai. Reikalinga civilinė antžeminio aptarnavimo įmonė, muitinė ir kitos institucijos. Pilotų darbo bei poilsio režimams infrastruktūra civilinei aviacijai taip pat nepritaikyta“, – ministro poziciją BNS perdavė jo atstovas Lukas Paškevičius.
„Lietuvos oro uostų tikslas yra trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų vystymas, nes dabartinis tinklas pilnai dengia visą Lietuvos teritoriją“, – pridūrė jis.
Be to, pasak ministro, sprendimus priima aviakompanijos, o ne oro uostų valdytojas: „Šiaulių pasirinkimas joms gali būti nepriimtinas, net jei teoriškai jis ir būtų siūlomas“.
Savivaldybė siūlo inicijuoti Vyriausybės, Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijų bei miesto atstovų susitikimą, kuriame būtų aptartos oro uosto perspektyvos ir parengtas jo integracijos planas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
