Po mėnesio kalinimo iš tardymo izoliatoriaus šiandien išleistas piktnaudžiavimu tarnyba įtariamas buvęs Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas. Bet tai dar ne viskas. Jis pusei metų nušalintas nuo tarybos nario pareigų, negalės lankytis savivaldybėje ar dalyvauti posėdžiuose.
Buvusiam mero pavaduotojui inkriminuojami trys atskiri sunkūs nusikaltimai, galimas piktnaudžiavimas. Už kiekvieną iš jų įstatymas numato realią ir griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Teisingumo nėra
Pastaruoju metu Lietuvos teisėtvarka sulaukia nemažai kritikos ir priekaištų, o „Vilmorus“ atlikta apklausa parodo, kad Lietuvoje pasitikėjimas teismais gerokai mažesnis, nei kitose valstybėse – jais nepasitiki net 64 proc. gyventojų.
Prieš mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė Kauno vicemerą Kęstutį Kriščiūną, jo padėjėją ir kelių savivaldybei priklausančių įmonių vadovus. Dėl šių asmenų buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir turto iššvaistymo.
„Visi man mesti kaltinimai – lakios vaizduotės išraiška. Aš nepiktnaudžiavau savo tarnybine padėtimi ir nesinaudojau savo politinėmis privilegijomis. Viliuosi, kad mane nustos šmeižti“, – buvo rašoma K. Kriščiūno viešame pranešime, kurį spaudai perdavė jo advokatas.
Pats K. Kriščiūnas buvo mėnesiui uždarytas į areštinę, nors realiai jo kaltė nebuvo neįrodyta. Sulaikyto Kauno vicemero brolis skundėsi, kad niekam iš šeimos narių neleista susitikti su K. Kriščiūnu, o sulaikytojo advokatas teigė, kad jo ginamajam taikytas suėmimas iš tiesų yra neadekvati kardomoji priemonė, tiek asmens, tiek situacijos atžvilgiu.
Buvusio Kauno vicemero brolis naujienų portalui Balsas.lt atsiuntė laišką, kuriame pakomentavo kelis šios bylos epizodus:
„Byloje, kuri jau viešai žurnalistų aptarinėjama, minimi trys epizodai: pirmas, kad telefonu įtariamasis neva darė poveikį vienos įmonės vadovui, jog šis padėtų suremontuoti butą kitai įtariamajai; antras ir trečias, kad STT klausydama pokalbius neva nugirdo, jog vicemeras tariamai darė poveikį dar vienos įmonės vadovui, kad pastarasis padėtų suremontuoti vicemero asmeninį automobilį. Abiejų įmonių vadovai – buvusio vicemero kaimynai, todėl pokalbių tarp šių asmenų įvardijimas poveikiu gali būti ne visai pamatuotas. Spręs teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, bet žmogus už grotų ir jo politinė karjera sugadinta jau dabar. Noriu akcentuoti ir tai, ką prokuratūra ir STT bei skandalų besivaikanti žiniasklaida vengia įvardyti ar paminėti tik probėgšmais – įtarimuose pateikiami esą neteisėtai savivaldybės lėšomis apmokėto remonto skaičiai tėra dviejų-trijų tūkstančiai litų. Įtarimai grindžiami telefoniniais pokalbiais, todėl keista, kad tokiai „sudėtingai“ bylai ištirti būtina žmogų visam mėnesiui sodinti už grotų. Kyla klausimas, ar tikrai norima išsiaiškinti ir išspręsti bylą ar tik garsiai ir demonstratyviai patraukti iš kelio kažkam neįtikusį žmogų? Kaip tarybiniais laikais uždaromas į areštinę tol, kol prisipažins tuo, ką reikia. Gal bandoma ne tik išstumti iš posto, politikos, bet ir sutrypti kaip žmogų, kad tikrai neatsitiestų? O STT, prokuratūrai – dar ir puiki proga pasireklamuoti?“
Po šių įvykių Balsas.lt aiškinosi, ar K. Kriščiūnui buvo nebuvo taikoma pernelyg griežta kardomoji priemonė ir kodėl Lietuvoje paplitusi praktika suimti įtariamuosius, kurie dar nėra pripažinti kaltais, pažeidžiant jų teises į orumą.
Bandymai kreiptis į organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrių su prašymu įvertinti K. Kriščiūno suėmimą buvo nesėkmingi, nes, anot jos atstovų, informacija apie Kaune vykstančio tyrimo aplinkybes nušviečiama labai lakoniškai ir neįmanoma realiai įvertinti, kiek tikslingas ar netikslingas buvo K. Kriščiūno sulaikymas 1 mėnesiui.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius taip pat nesiryžo komentuoti, ar Kauno vicemero suėmimas buvo pagrįstas, bet specialistas pripažino, kad bendros suėmimų tendencijos kelia susirūpinimą.
Suima be rimto pagrindo
„Pas mus ir areštai, ir ikiteisminis suėmimas kaip kardomoji priemonė yra taikoma labai dažnai, dažniau nei kitose Europos šalyse, juo labiau Europos Sąjungos šalyse. Dažnai tai taikoma ne todėl, kad žmogus gali sutrukdyti ikiteisminiam tyrimui, o tiesiog siekiant nubausti žmogų. Trumpai sakant, nesant tikrai rimtam pagrindui“, – tikino jis.
Pasak pašnekovo, pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, ikiteisminiai areštai ir suėmimas kaip kardomoji priemonė turi būti taikomi kaip taisyklės išimtis, o pagal taisykles žmogus negali būti suimtas be apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą.
„Išimtys įmanomos, beje, pas mus kartais išimtys pavirsta taisyklėmis“, – piktinosi žmogaus teisių specialistas.
Anot H. Mickevičiaus, ne tik areštai leidžiamam valandų kiekiui taikomi masiškai, bet ir kardomosios priemonės – suėmimai ikiteisminio tyrimo metu – taip pat yra taikomi labai dažnai. Jo nuomone, trūksta efektyvių priemonių užginčyti trumpo arešto iki 48 h ir ikiteisminio suėmimo pagrįstumą.
Neigiamos suėmimų pasekmės
Pašnekovas paaiškino, kad pagal įstatymus žmogų galima sulaikyti iki 48 h, paleisti ir pasakyti – „atsiprašome, suklydome“.
„Žmogus praleido dvi paras labai nekokiomis sąlygomis, Lietuvoje areštinės yra siaubingos. Tuo metu galbūt nukentėjo jo verslas arba jis neatvyko į darbą ir dabar jo viršininkas aiškinsis, kodėl jo nebuvo. Sužinos, kad jis buvo sulaikytas. Tokie sulaikymai turi labai neigiamų pasekmių žmonėms“, – pabrėžė H. Mickevičius.
Apskųsti sudėtinga
Tačiau pasirodo, kad, norėdamas apskųsti areštą, nukentėjusysis turėtų pasinerti į ilgą biurokratinės neefektyvios sistemos „terlionę“.
Iš pradžių jis gali per penkias dienas apskųsti areštą prokurorui, o pastarasis gali patikrinti bylą ir skundą per penkias dienas, tik gavęs visą reikalingą medžiagą. Jeigu tas, kuris skundėsi, su tuo nesutinka, jis per penkias dienas gali skųstis aukštesnės instancijos prokurorui, kuris taip pat per penkias dienas gavęs visą reikalingą medžiagą turi priimti kažkokį sprendimą. Jeigu žmogus, kuris buvo suimtas, nesutinka ir su šiuo sprendimu, tik tada jis turi galimybę kreiptis į teismą ir skųstis teisėjui dėl jo galimai nepagrįsto arešto. Teisėjas, vėlgi, turi išnagrinėti skundą per penkias dienas.
„Žmogui, atsėdėjusiam dvi paras, tas skundas jau neturi didelės reikšmės, jis vis tiek jau atsėdėjęs. Be to, žmogus jau po savaitės pamiršta ir neturi laiko skųstis. Kadangi nėra veiksmingų priemonių nuo to gintis, areštas taikomas pakankamai dažnai“, – reziumavo H. Mickevičius.
Skiriasi požiūris į žmogaus orumą
Kalbėdamas apie ikiteisminius tyrimas, pašnekovas pripažino, kad čia situacija kiek geresnė ir apskundimas kiek efektyvesnis, tačiau taikymo praktika ir teisinė galimybė skųstis nepakankamai atsižvelgia į žmogiškąjį orumą.
„Kartais žmogus yra laikomas sulaikytas tikrai be rimto pagrindo, paskui jis paleidžiamas ir už neteisėtą sulaikymą prisiteisia nemažą sumą iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bendrai sakant, tai yra labai akivaizdi problema“, – teigė jis.
H. Mickevičiaus manymu, civilizuotoje brandžioje valstybėje, vakarų tipo demokratijoje, atėmimas iš žmogaus laisvės yra traktuojamas kaip kažkas išimtinio.
„Pas mus matyt iš praeities tas ateina, kad mes sulaikome žmones ir suimame juos vienam ar kitam laikotarpiui pakankamai lengvai. Lietuvoje vyrauja kitoks požiūris į žmogiškąjį orumą, negu vakarietiškose liberaliose demokratijose“.
Suima, jei trukdo tirti
Paklaustas, kokiais atvejais demokratinėje valstybėje būtų teisinga apriboti laisvę netgi ikiteisminio tyrimo metu, H. Mickevičius pateikė pavyzdį:
„Kai būna akivaizdu, kad žmogus trukdys ikiteisminiam tyrimui, jeigu jis liks laisvėje, bandys daryti įtaką liudytojams, jeigu liudytojai priklausomi nuo jo, pavyzdžiui, jis viršininkas, ateina į darbą ir pasako: “jei tu liudysi prieš mane, tau bus blogai“.
Anot žmogaus teisių specialisto, viskas priklauso nuo aplinkybių, tačiau jei yra pagrindas manyti, kad bus sutrukdyta efektyviam ikiteisminiam tyrimui ar tiesos išaiškinimui dėl įtarimo, atsiranda pagrindas suimti.
Pretekstui nesuimti įtakos gali turėti ir tai, ar žmogus turi gyvenamąją vietą, šeimą ar kokių kitokių įsipareigojimų, kurie leistų manyti, kad jis tikrai negali laisvai palikti gyvenamosios vietos ir kur nors išvažiuoti slėptis. Taip pat atsižvelgiama į tam tikrus žmogaus charakterio bruožus, ar jis iki šiol buvo tvarkingas ir nepažeidinėjo įstatymų, ar yra kažkokių istorijų, parodančių, kad žmogus yra nepatikimas, turi įstatymų laikymosi problemų.
H. Mickevičius pabrėžė, kad dažniausiai viskas remiasi į bendrų pagrindų taikyti areštą ikiteisminio tyrimo metu interpretaciją, bet pagrindinis vaidmuo atitenka tam, ar žmogus linkęs sutrukdyti tiesos išaiškinimui.
Problema reguliavime
Teisingumo viceministras Gytis Andrulionis sutiko su nuomone, kad Lietuvoje yra problemų, susijusių su suėmimo taikymu ir iš dalies tai susiję su jo reguliavimu.
„Yra keletas šios problemos blokų. Visų pirma, atskirais aspektais yra nepakankama suimamojo asmens procesinė teisių apsauga ir galimybės apskųsti. Skundas išnagrinėjamas, kai asmeniui jau paskirtas suėmimas, bet tą suėmimo sankciją privalo atlikinėti“, – dėstė viceministras.
Kaip dar vieną problemos aspektą jis įvardijo tai, kad pagal reguliavimą teisėjas ir prokuroras neprivalo dalyvauti skiriant suėmimą, o galėtų būti pareiga susipažinti su suėmimo medžiaga.
Reikia tinkamos praktikos
„Mes esame išsigryninę mintis dėl šių procesinių dalykų ir tai, ką reikėtų sureguliuoti kitaip tam, kad būtų labiau užtikrinta atsakomybėn traukiamų asmenų teisių apsaugą“, – teigė G. Andrulionis, atskleisdamas, kad artimiausiu metu Teisingumo ministerija ruošia kompleksinius sprendimus dėl suėmimo reglamentavimo ir baudžiamojo proceso peržiūros.
Viceministras akcentavo, kad tinkama praktika daugelį tų problemų galėtų išspręsti, o įstatyminiai pakeitimai prisidėtų prie tinkamos praktikos įstatymo į vėžias.
Viceministras nevengė kalbėti ir apie tarptautinės bei teisinės bendruomenės lūkesčius, kad Lietuvoje laikotarpis iki asmens suėmimo būtų kuo trumpesnis.
„Kol nenuteistas, tol asmuo laikomas nekaltu, atitinkamai, kiek įmanoma trumpiau turėtų tęstis ta situacija. Bet, deja, ne visada to pavyksta išvengti dėl įvairių priežasčių“, – pripažino G. Andrulionis.
