Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Ir broilerio "rinkimai" bandos vyršikinyku buvo dermokratijos pavyzdys...- ir kasčėjų raginimai susidoroti, -su ne taip lojančiais lietuvius, buvo "tinkami".
@TSKP ir jų kontoros irgi šventos
stribo liekana, kuris čia pas tave broileris - sinkevičiukas, kurViulija, ar olekas ? kodėl apie savo partiką taip negražiai : tskp- lddp-lsdp- kiek sunklnelių bepakeistumėte vis tiek liksite tik tie patys komuniagos tskp
@stribokui
visada stribai, komunistai vaidenasi, o balti arkliai-ne?
Nemuno aušra
Tyrimas nutrauktas.
Nusikaltimų nenustatyta.
Ir… staiga – tyla.
Kur dingo „tyrėjai“ iš tvarto elertė, socialinių tinklų, studijų ir portalų komentarų?
-Kurie jau buvo nupiešę kaltės schemas, parašę nuosprendžius ir pasidalinę „vidine informacija“.
Pasirodo, faktai – labai nepatogus dalykas, kai jie neatitinka išankstinių lūkesčių.
Ypač liūdna pseudožurnalistams, kurie save vadina „tyrėjais“...- tapkinais, černiauskais, makaraikomis...
Tyrimas nutrauktas.
Nusikaltimų nenustatyta.
Ir… staiga – tyla.
Kur dingo „tyrėjai“ iš tvarto elertė, socialinių tinklų, studijų ir portalų komentarų?
-Kurie jau buvo nupiešę kaltės schemas, parašę nuosprendžius ir pasidalinę „vidine informacija“.
Pasirodo, faktai – labai nepatogus dalykas, kai jie neatitinka išankstinių lūkesčių.
Ypač liūdna pseudožurnalistams, kurie save vadina „tyrėjais“...- tapkinais, černiauskais, makaraikomis...
@bėdos
jo, pašalpiniui iš Laurų kvartalo ubagėliui tik butas Palangoje už milijoną pigus
@nemuno zarios šūdmaišiui
Pasirupink landsbergu ubagėliu kuris isigandes ruskiu pabėgo į Graikija ir ten už milijonus vila nusipirko .
Pasirupink landsbergu ubagėliu kuris isigandes ruskiu pabėgo į Graikija ir ten už milijonus vila nusipirko .
Niurnbergas, 1946-ieji. Kalėjimo kamera.
Nacių režimo vienas iš lyderių Hermannas Geringas kalbasi su amerikiečių psichologu Gustavas Gilbertas, kuris vėliau šiuos pokalbius užrašys knygoje "Niurnbergo dienoraštis".
Geringas sako atvirai:
„Žmonės nenori karo. Tai natūralu. Paprastas žmogus nenori rizikuoti savo gyvybe dėl politinių ambicijų.
Tačiau galų gale politiką formuoja lyderiai. O priversti žmones ją palaikyti – visai nesunku.“
Gilbertas jam paprieštarauja:
„Demokratijoje tauta turi balsą. Bent jau per savo išrinktus atstovus.“
Geringo atsakymas šaltas:
„Ar žmonės turi balsą, ar ne – tai nesvarbu. Juos visada galima priversti paklusti.
Tereikia pasakyti, kad šalis yra puolama, o tuos, kurie abejoja ar nenori karo, apkaltinti nelojalumu, patriotizmo stoka ar grėsme valstybei.
Šis metodas veikia visur – nepriklausomai nuo politinės santvarkos.“
Tai skamba ne kaip istorijos pamoka, o kaip įspėjimas.
Nacių režimo vienas iš lyderių Hermannas Geringas kalbasi su amerikiečių psichologu Gustavas Gilbertas, kuris vėliau šiuos pokalbius užrašys knygoje "Niurnbergo dienoraštis".
Geringas sako atvirai:
„Žmonės nenori karo. Tai natūralu. Paprastas žmogus nenori rizikuoti savo gyvybe dėl politinių ambicijų.
Tačiau galų gale politiką formuoja lyderiai. O priversti žmones ją palaikyti – visai nesunku.“
Gilbertas jam paprieštarauja:
„Demokratijoje tauta turi balsą. Bent jau per savo išrinktus atstovus.“
Geringo atsakymas šaltas:
„Ar žmonės turi balsą, ar ne – tai nesvarbu. Juos visada galima priversti paklusti.
Tereikia pasakyti, kad šalis yra puolama, o tuos, kurie abejoja ar nenori karo, apkaltinti nelojalumu, patriotizmo stoka ar grėsme valstybei.
Šis metodas veikia visur – nepriklausomai nuo politinės santvarkos.“
Tai skamba ne kaip istorijos pamoka, o kaip įspėjimas.
@Vakar žiurėjau, 2025 NIURNBERGĄ
panašiai dėdė putinas rosijoj elgiasi pagal Geringo metodus.
Kai silpnai vadovaujama valstybei, net ir aukščiausias joje pareigas einantis žmogus tampa nepageidaujamas svarbiausiose valstybės erdvėse.
Net tada, kai ta pareiga jam patikėta Konstitucijos vardu.
Prezidentui Gitanui Nausėdai neleidžiama pasakyti sveikinimo kalbos Knygų mugėje . Tai pat " neįleidžiama" ir L.Lavastės knyga apie jį - "Prezidentas Gitanas Nausėda: IŠ ARTI“.
Ką čia bepridursi.
Seimo narys, kuris rinktas žmonių, už savo nuomonę viešai išjuokiamas, o prieš jo susitikimus su rinkėjais vykdomos organizuotos akcijos.
Prie šios grandinės prijungiamas ir Arvydas Juozaitis – su naujausia knyga jis taip pat neįleidžiamas į Knygų mugę.
O kur dar nustumti į kultūros paraštes J. MARCINKEVIČIUS, S. NĖRIS. Dar ir Donelaičio "Metai"....
Net tada, kai ta pareiga jam patikėta Konstitucijos vardu.
Prezidentui Gitanui Nausėdai neleidžiama pasakyti sveikinimo kalbos Knygų mugėje . Tai pat " neįleidžiama" ir L.Lavastės knyga apie jį - "Prezidentas Gitanas Nausėda: IŠ ARTI“.
Ką čia bepridursi.
Seimo narys, kuris rinktas žmonių, už savo nuomonę viešai išjuokiamas, o prieš jo susitikimus su rinkėjais vykdomos organizuotos akcijos.
Prie šios grandinės prijungiamas ir Arvydas Juozaitis – su naujausia knyga jis taip pat neįleidžiamas į Knygų mugę.
O kur dar nustumti į kultūros paraštes J. MARCINKEVIČIUS, S. NĖRIS. Dar ir Donelaičio "Metai"....
Kelios pastabos apie tai, kaip sąmoningai ir visiškai dirbtinai kurstomi kultūriniai karai bei provokuojamos socialinės įtampos. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose gana plačiai aptarinėjamas Oskaro laureato režisieriaus Christopherio Nolano filmas „The Odyssey" (2026). Pagrindinis ir turbūt vienintelis ginčų objektas – Helenos (Elenos) vaidmeniui pasirinkta aktorė Lupita Nyong. Komentarų yra daug ir įvairių, bet daugelis iš jų yra į vatą suvynioti žodžiai, nes bet kokia aštresnė kritika traktuojama kaip rasizmas.
Sena constanta,- ožio tvarto stogas geriausias.
Todėl noriu paklausti atvirai:
Ar tikrai šiandien svarbiausia – nuolat "kaitinti" vieną politinį personažą, viena šalutinę temą, "vežti" skundus į EP?
Ar nepatogios, bet svarbios ir aktualios temos sąmoningai nustumiamos į paraštes, kad nereikėtų kalbėti apie skolą, biudžeto karpymus ir jų socialines pasekmes?
Ar visuomenė laikoma tokia nebrandžia, kad ją būtina nuolat mokyti, ką galvoti ir kaip vertinti?
Valstybės stiprybė kuriama ne per viešas moralines egzekucijas ar triukšmą, o per labai konkrečius dalykus, apgaubtus istoriniu kultūriniu lauku:
– realias ir stabilias darbo vietas,
– orų darbo užmokestį,
– prieinamą būstą,
– stiprų švietimą,
– ir socialines bei sveikatos paslaugas tiems, kurie patys nebegali savęs apginti.
Labai norėtųsi, kad politinė darbotvarkė grįžtų prie šių klausimų.
Nes kai triukšmas užgožia esmę, už tai visada sumoka ne politikai, o žmonės.
Todėl noriu paklausti atvirai:
Ar tikrai šiandien svarbiausia – nuolat "kaitinti" vieną politinį personažą, viena šalutinę temą, "vežti" skundus į EP?
Ar nepatogios, bet svarbios ir aktualios temos sąmoningai nustumiamos į paraštes, kad nereikėtų kalbėti apie skolą, biudžeto karpymus ir jų socialines pasekmes?
Ar visuomenė laikoma tokia nebrandžia, kad ją būtina nuolat mokyti, ką galvoti ir kaip vertinti?
Valstybės stiprybė kuriama ne per viešas moralines egzekucijas ar triukšmą, o per labai konkrečius dalykus, apgaubtus istoriniu kultūriniu lauku:
– realias ir stabilias darbo vietas,
– orų darbo užmokestį,
– prieinamą būstą,
– stiprų švietimą,
– ir socialines bei sveikatos paslaugas tiems, kurie patys nebegali savęs apginti.
Labai norėtųsi, kad politinė darbotvarkė grįžtų prie šių klausimų.
Nes kai triukšmas užgožia esmę, už tai visada sumoka ne politikai, o žmonės.
@lndsdr
Grėsmiologai
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo politologiniai tekstai ir komentarai, įspėjantys apie „antisisteminių jėgų“ stiprėjimą, "kraštutinę dešinę", demokratijos „užgrobimo“ scenarijus ir būtinybę didinti valstybės bei visuomenės „atsparumą“. Naujausias pavyzdys – TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno analitinė studija "Politinio Lietuvos „užgrobimo“ rizikos ir galimi scenarijai“, parengta EP nario Dainiaus Žalimo iniciatyva, kuri analizuoja potencialias politinės sistemos destabilizacijos formas ir kelius (studijos pdf laisvai prieinamas internete).
Formaliai tai atrodo kaip solidi akademinė analizė: remiamasi rinkimų duomenimis, visuomenės apklausomis, tarptautiniais precedentais, demokratijos atsitraukimo (democratic backsliding) literatūra. Tačiau esminis klausimas čia ne apie faktų tikslumą, o kaip jie yra interpretuojami, ir ypač - kokią politinę funkciją atlieka tokie tyrimai ir ką jie sako apie pačią mūsų politologiją ir jos poveikį viešajam politiniam laukui.
Pirmiausia reikia sutikti su autoriumi, kad rizikos išties egzistuoja. Protesto balsai Lietuvoje nėra išgalvotas reiškinys. Dalis visuomenės nepasitiki institucijomis, dalis rinkėjų balsuoja už politiškai radikalius ar marginalius veikėjus, o informacinės manipuliacijos skaitmeninėje erdvėje yra kasdienybė, o ne paranoja. Demokratijos erozija išties gali vykti ir rinkimų keliu. Tačiau būtent čia prasideda esminė tokių studijų problema. Politinis protestas vis dažniau mūsų politologų įrėminamas ne kaip teisėta demokratinio konflikto forma, o kaip nacionalinio saugumo problema.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo politologiniai tekstai ir komentarai, įspėjantys apie „antisisteminių jėgų“ stiprėjimą, "kraštutinę dešinę", demokratijos „užgrobimo“ scenarijus ir būtinybę didinti valstybės bei visuomenės „atsparumą“. Naujausias pavyzdys – TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno analitinė studija "Politinio Lietuvos „užgrobimo“ rizikos ir galimi scenarijai“, parengta EP nario Dainiaus Žalimo iniciatyva, kuri analizuoja potencialias politinės sistemos destabilizacijos formas ir kelius (studijos pdf laisvai prieinamas internete).
Formaliai tai atrodo kaip solidi akademinė analizė: remiamasi rinkimų duomenimis, visuomenės apklausomis, tarptautiniais precedentais, demokratijos atsitraukimo (democratic backsliding) literatūra. Tačiau esminis klausimas čia ne apie faktų tikslumą, o kaip jie yra interpretuojami, ir ypač - kokią politinę funkciją atlieka tokie tyrimai ir ką jie sako apie pačią mūsų politologiją ir jos poveikį viešajam politiniam laukui.
Pirmiausia reikia sutikti su autoriumi, kad rizikos išties egzistuoja. Protesto balsai Lietuvoje nėra išgalvotas reiškinys. Dalis visuomenės nepasitiki institucijomis, dalis rinkėjų balsuoja už politiškai radikalius ar marginalius veikėjus, o informacinės manipuliacijos skaitmeninėje erdvėje yra kasdienybė, o ne paranoja. Demokratijos erozija išties gali vykti ir rinkimų keliu. Tačiau būtent čia prasideda esminė tokių studijų problema. Politinis protestas vis dažniau mūsų politologų įrėminamas ne kaip teisėta demokratinio konflikto forma, o kaip nacionalinio saugumo problema.
@lndsdr
išsikratyk pampersus
išgerk bojaryšniko
išsiplauk vakarinius saavo rajonus
užsikišk glotkę putlerio bjaurastimi
gavęs pašalpą pragerk iškart
tada būsi labiau naudinga s kremliui
išgerk bojaryšniko
išsiplauk vakarinius saavo rajonus
užsikišk glotkę putlerio bjaurastimi
gavęs pašalpą pragerk iškart
tada būsi labiau naudinga s kremliui
@nemokyk,skunce,ir nesmirdėk
Be ruso tu neegzistuoji, o vosi tik jį pamini, iškart jėgas atgauni naujam bambaliui susižvejoti
Po darbo inspekcijos patikrinimo – išvada: LRT pažeidimų nenustatė