„Išanalizavusi pateiktus dokumentus ir atlikusi išsamų tyrimą, VDI nenustatė nelegalaus ar nedeklaruoto darbo požymių. Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, atribojančią civilinius santykius nuo darbo santykių, nuspręsta administracinio nusižengimo teisenos nepradėti“, – rašoma BNS pateiktame inspekcijos atsakyme.
„Atsižvelgus į LRT pateiktas sutartis ir patikrinimo metu surinktus duomenis, VDI neturėjo pagrindo teigti, kad kuriant konkretų kūrinį ar teikiant paslaugas pagal civilines sutartis asmenys buvo pavaldūs LRT. Taigi, nelegalaus ar nedeklaruoto darbo požymių nenustatyta“, – tvirtina inspekcija.
Pasak VDI, ji patikrinimą atliko įvertinusi Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas bei „reaguodama į visuomenės informavimo priemonėse pateiktą ir tiesiogiai gautą piliečių informaciją dėl viešojo intereso“.
„VDI pareiga – reaguoti į viešojoje erdvėje keliamus klausimus ir objektyviai įvertinti pateiktą informaciją, remiantis faktais, dokumentais ir galiojančiu teisiniu reguliavimu“, – teigė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Inspekcija aiškinosi, ar sudarytos autorinės ir paslaugų teikimo sutartys atitiko reikalavimus ir nesudarė galimybių piktnaudžiauti netipinėmis darbo santykių formomis, taip pat nesudarė galimybių darbdavio galiai demonstruoti prieš darbuotoją, pavyzdžiui, ar netaikytas psichologinis smurtas darbe.
LRT nebuvo nustatyta darbo santykiams būdingų požymių
Vykdant patikrinimą VDI iš LRT gavo informaciją apie sudarytas autorines ir paslaugų teikimo sutartis, kūrinio priėmimo ir perdavimo dokumentus, taip pat darbuotojų darbo sutartis, pareigybės aprašymus.
„Vien sutarties pavadinimas nėra lemiamas – vertinamas realus santykių turinys ir visuma aplinkybių. Šiuo atveju nebuvo nustatyta esminių darbo santykiams būdingų požymių“, – pabrėžia D. Čeponas.
Patikrinimo metu nustatyta, kad 2024 metais LRT sudarė 1714, 2025 metais – 986 autorines sutartis. Iš jų su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, užpernai sudarytos 292, pernai – 202 autorinės sutartys.
Per pastaruosius dvejus metus sudaryta apie 400 paslaugų teikimo sutarčių, iš jų vos kelios – su darbuotojais, kurie dirba pagal darbo sutartį.
VDI nustatė, kad yra atvejų, kai su tais pačiais asmenimis sudaromos pakartotinės paslaugų sutartys.
LRT inspekciją informavo, kad pasitaikė atvejų, kai pagal autorines sutartis dirbantys asmenys atlieka tą pačią funkciją kaip ir kiti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 2024 metais tokių buvo 908, pernai – 472.
Taip pat užpernai sudarytos 97, o pernai 93 paslaugų teikimo sutartys, kai fiziniai asmenys, dirbantys pagal paslaugų sutartis, atliko tą pačią funkciją kaip ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Pasak inspekcijos, LRT nesiekė padaryti administracinio nusižengimo, priešingai, laikydamasi įstatymų bei civilinės teisės nuostatų, LRT sudarė autorines ir paslaugų teikimo sutartis, įsitikino, kad paslaugų teikėjai yra savarankiškai dirbantys asmenys, teisėtai vykdo individualią veiklą, o įvykdžius sutartis – tinkamai atsiskaitė su kita sutarties šalimi.
Be to, siekdama užkardyti galimus pažeidimus, susijusius su darbo, paslaugų ir autorinių sutarčių sudarymu, LRT vidiniais teisės aktais reglamentavo sutarčių sudarymo procesus.
D. Čeponas teigia, kad patikrinimo metu nebuvo paneigtas autorių ir paslaugų teikėjų savarankiškumas – tai, anot jo, vienas esminių kriterijų, vertinant, ar egzistuoja darbo santykiai.
Anot VDI, šalys gali pasirinkti tinkamiausią sutarties formą – darbo, civilinę ar autorinę – jeigu ji neprieštarauja teisės aktams ir realiam darbo ar paslaugų teikimo turiniui.
Inspekcijos teigimu, kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių elementai gali būti panašūs, todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių.
„Darbo santykiai negali būti nustatomi formaliai – kiekvienu atveju būtina vertinti pavaldumą, darbo organizavimą, rizikos pasiskirstymą ir kitus esminius kriterijus“, – sako D. Čeponas.
Kaip rašė BNS, VDI tyrimą dėl LRT sudaromų autorinių ir paslaugų sutarčių pradėjo pernai lapkritį.
LRT auditą, kurio rezultatai pristatyti lapkričio pradžioje, atlikusi Valstybės kontrolė nustatė dirbančiųjų socialinių garantijų rizikas, turinio prieinamumo ir pirkimų spragas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Todėl noriu paklausti atvirai:
Ar tikrai šiandien svarbiausia – nuolat "kaitinti" vieną politinį personažą, viena šalutinę temą, "vežti" skundus į EP?
Ar nepatogios, bet svarbios ir aktualios temos sąmoningai nustumiamos į paraštes, kad nereikėtų kalbėti apie skolą, biudžeto karpymus ir jų socialines pasekmes?
Ar visuomenė laikoma tokia nebrandžia, kad ją būtina nuolat mokyti, ką galvoti ir kaip vertinti?
Valstybės stiprybė kuriama ne per viešas moralines egzekucijas ar triukšmą, o per labai konkrečius dalykus, apgaubtus istoriniu kultūriniu lauku:
– realias ir stabilias darbo vietas,
– orų darbo užmokestį,
– prieinamą būstą,
– stiprų švietimą,
– ir socialines bei sveikatos paslaugas tiems, kurie patys nebegali savęs apginti.
Labai norėtųsi, kad politinė darbotvarkė grįžtų prie šių klausimų.
Nes kai triukšmas užgožia esmę, už tai visada sumoka ne politikai, o žmonės.
Nacių režimo vienas iš lyderių Hermannas Geringas kalbasi su amerikiečių psichologu Gustavas Gilbertas, kuris vėliau šiuos pokalbius užrašys knygoje "Niurnbergo dienoraštis".
Geringas sako atvirai:
„Žmonės nenori karo. Tai natūralu. Paprastas žmogus nenori rizikuoti savo gyvybe dėl politinių ambicijų.
Tačiau galų gale politiką formuoja lyderiai. O priversti žmones ją palaikyti – visai nesunku.“
Gilbertas jam paprieštarauja:
„Demokratijoje tauta turi balsą. Bent jau per savo išrinktus atstovus.“
Geringo atsakymas šaltas:
„Ar žmonės turi balsą, ar ne – tai nesvarbu. Juos visada galima priversti paklusti.
Tereikia pasakyti, kad šalis yra puolama, o tuos, kurie abejoja ar nenori karo, apkaltinti nelojalumu, patriotizmo stoka ar grėsme valstybei.
Šis metodas veikia visur – nepriklausomai nuo politinės santvarkos.“
Tai skamba ne kaip istorijos pamoka, o kaip įspėjimas.
