Visuomenininko Andrius Tapino teigimu, parlamentines lėšas savo reikmėms naudojusių Seimo narių yra bent 19.
Keli garsesni nuskambėję pavyzdžiai – susiję su Seimo nariu Aidu Gedvilu, laisvės frakcijai priklausančiu Mariumi Matijošaičiu, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu.
Pavyzdžiui, A. Gedvilas išleido 6487 eurus, įsigydamas prabangius telefonus, kompiuteris, monitorius, energetikos ministras D. Kreivys grąžino visas nuo 2021 m. gautas parlamentines išlaidas – jos siekė beveik 20 tūkst. eurų. O štai M. Matijošaitis įsigijo ne tik „Lenovo“ kompiuterį už 2600 eurų, bet ir su Seimo nario funkcijomis visiškai nesusijusius muzikinius pultus.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog praėjusiais metais visuomenininko A. Tapino pradėta akcija „Skaidrinam 2023“ siekta viešinti savivaldybių tarybos narių, o vėliau ir Seimo narių išlaidas. Ypač didelio dėmesio akcija susilaukė po to, kai buvo paviešintos tuometinės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidos. Paaiškėjo, jog būdama Kauno miesto taryboje, ji išleido beveik 14 tūkst. eurų. Netrukus po šios informacijos paviešinimo, J. Šiugždinienė atsistatydino iš ministrės posto, o užsienio reikalų ministras G. Landsbergis siūlė rengti priešlaikinius rinkimus, nors šios idėjos vėliau buvo atsisakyta.
Darbui naudoja ne kanceliarijos paskirtus, o savo įsigytus kompiuterius
Nors šiuo metu piktinamasi daugiausiai piktinamasi nesąžiningu Seimo narių lėšų panaudojimu, IT ekspertai perspėja, jog Seimo narių įsigyjama darbinė įranga yra kur kas prasčiau apsaugota, nei Seimo kanceliarijos paskiriami kompiuteriai.
Kadencijos pradžioje, Seimo nariams yra išduodami darbiniai kompiuteriai ir telefonai. Šiems kompiuteriams suteikiama VPN prieiga, sukuriami el. pašto adresai ir pašto dėžutės, į kompiuterius diegiamos licencijuotos programinės įrangos priemonės, sudaroma galimybė prisijungti prie Seimo kanceliarijos kompiuterių vidinio tinklo (kanceliarijos intraneto).
Svarbu pabrėžti, jog šiuose kompiuteriuose Seimo nariai negali diegti jokios naujos programinės įrangos – tv3.lt duomenimis, šiuose kompiuteriuose ne tik apribota administratoriaus prieiga, bet ir „užrakinama“ BIOS sistema. Toks sprendimas priimtas, nes kitu atveju, Seimo nariai galėtų įsidiegti potencialiai pavojingą programinę įrangą – virusus, ar sekimo programas. Šios programos gali perduoti jautrius duomenis trečiosioms šalims, vartotojui to nežinant.
Tačiau, darbui Seimo nariai gali naudoti ir ne tik Seimo paskirtą kompiuterį ar telefoną – neretai darbui Seimo nariai naudoja kompiuterius, įsigytus už parlamentines lėšas.
Susisiekus su Seimo informacinių technologijų eksploatavimo skyriaus vedėju Rimantu Beržvinsku paaiškėjo, jog Seimo nariui minėtos prieigos – VPN, prisijungimas prie seimo pašto ir kanceliarijos intraneto gali būti sudiegiamos į dar vieną įrenginį.
„Seimo nariui pačiam diegiam į jo kompiuterį, jei netinka duodamas. Diegiame į dar vieną kompiuterį, kurį jis pats naudoja. kad jis galėtų prisijungti prie tinklo, pašto ir t.t“, – sakė R. Beržvinskas.
Paklausus, ar šiems kompiuteriams taikomos visos tos pačios saugumo priemonės, kaip ir Seimo paskirtiems kompiuteriams, R. Beržvinskas atsakė, jog taikomos „ne tos pačios priemonės“, tačiau saugumo klausimų plačiau pakomentuoti nenorėtų.
Kaip teigė skyriaus vedėjas, kadangi tai yra Seimo narių įsigytas kompiuteris, jie gali įsirašyti trečiųjų šalių programinę įrangą. Tai reiškia, jog jie gali įsirašyti ir potencialiai pavojingas programas.
„Be abejo. Mes to nedraudžiame, nes tai yra jų kompiuteris“, – teigė Seimo informacinių technologijų eksploatavimo skyriaus vedėjas.
Kaip buvo pastebėta M. Matijošaičio atveju, neretai Seimo nariai perka itin brangius, galingus kompiuterius. R. Beržvinsko teigimu, Seimo nariui kompiuteris yra skiriamas vienai kadencijai, gedimo atveju gali būti remontuojamas. Tačiau, Seimo nariai dažniau renkasi skirtą kompiuterį perduoti padėjėjams, o patys įsigyti galingus kompiuteris, net jei skirtas kompiuteris nebuvo sugedęs.
M. Pareščius – Seimo nariai gali trečioms šalims perduoti jautrius duomenis
IT saugumo specialisto Mariaus Pareščiaus nuomone, dabartinė tvarka, kuomet Seimo nariai gali diegti trečiųjų šalių programinę įrangą į darbinius kompiuterius kelia rimtas saugumo grėsmes – anot jo, gali būti perduodami jautrūs duomenys.
„Tai yra saugumo grėsmė. Jeigu tame kompiuteryje yra kita trečių šalių programinė įranga, net ir žaidimai ar programėlės, kurios yra laisvai platinamos, atsiranda rizika, kad su tomis programėlėmis vartotojas įsidiegs papildomus įrankius, naudojamus šnipinėjimui, vartotojų sekimui. Redaguojant failus, keičiantis failais su kitais seimo nariais ar jungiantis prie serverio, atsiranda rizika, kad tie duomenys gali nutekėti, tapti prieinamais trečioms šalims“, – paaiškino M. Pareščius.
Paklausus, ar Seimo nariai galėtų į šiuos kompiuterius galėtų įsidiegti sekimo programas ar virusus, M. Pareščius atsakė, jog tokia galimybė yra visiškai įmanoma.
„Tikrai taip. Dabartiniuose Seimo skirtuose kompiuteriuose tokia funkcija nėra galima – jie negali diegti savo programinės įrangos. Bet tuose įsigytuose kompiuteriuose, jie gali įsidiegti ką nori“, – tvirtino M. Pareščius.
IT saugumo specialistas pateikė praktinį pavyzdį, kaip Seimo nariai galėtų perduoti jautrius duomenis.
„Tarkime, jei Seimo narys namie duodą savo vaikui naudotis darbine įranga, jis gali nepastebėti, kad vaikas pasileido VPN ir žaisdamas žaidimą, jis tai daro pasijungęs prie Seimo tinklo. Tai yra visiškai įmanoma.
O kas to žaidimo kūrėjas – niekas nežino. Gali būti vykdomas ir sekimas, duomenų perdavimas. Tokiu atveju vartotojas gali tapti programinės įrangos, naudojamos kibernetiniams nusikaltimams, savininku. Su visomis to pasekmėmis“, – perspėjo IT specialistas.
Tokios pačios grėsmės galioja ir Seimo narių įsigytiems telefonams – ypač, jei tai kinų gamybos telefonai, naudojantys „Android“ operacinę sistemą.
„Jeigu Seimo narys nusiperka kinų gamybos Android telefoną (ką jie dažnai daro), rizika yra analogiška. Tie įrenginiai vadinami BOD (bring your own device, liet. – atsinešk savo įrenginį) įrenginiais, o tų įrenginių naudojimas uždaruose tinkluose paprastai yra apribojamas, arba draudžiama naudotis. Tokia yra kitų šalių praktika“, – paaiškino M. Pareščius.
Pateikė galimą sprendimą
IT saugumo eksperto M. Pareščiaus nuomone, minėtas saugumo grėsmes galima užkardyti nesudėtingu sprendimu – įsigytame darbui naudojamame kompiuteryje turėtų būti apribojama galimybė diegti trečiųjų šalių programinę įrangą.
„Aš ko gero nedrausčiau Seimo nariams naudoti kito kompiuterio darbui. Bet ribočiau to vartotojo galimybes diegtis trečiųjų šalių programinę įrangą. Programinė įrangą galėtų diegti tik Seimo kanceliarijos IT specialistai“, – pataria M. Pareščius.
