Remontas kainavo 2 690 eurų, tačiau automobilį pardavusi bendrovė sumokėti už tai atsisakė. Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad pardavėja turi kompensuoti remonto ir diagnostikos išlaidas.
Ieškovė Aušra (visi vardai straipsnyje pakeisti – aut. past.) 2015 m. pagamintą automobilį įsigijo 2024 m. rugsėjo 27 d. Skelbime buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra geros techninės būklės ir neturi esminių defektų.
Prieš sandorį automobilis tikrintas 2 kartus. Aušros atstovas naudojo diagnostikos įrangą, tačiau nustatė tik smulkius durelių lemputės ir GPS antenos gedimus. Po derybų pradinė 13,9 tūkst. eurų kaina sumažinta iki 13,2 tūkst. eurų.
Ūžesys pasigirdo užmiestyje
Mieste problemų nekilo. Tačiau po kelių savaičių, išvažiavus už miesto ir pasiekus 90–100 km/val. greitį, pasigirdo stiprus ūžesys. Apie jį pirkėja pardavėjai pranešė spalio 28 d.
Oficialus „Audi“ servisas nustatė, kad garsas sklinda iš mechaninės pavarų dėžės dalies. Specialistai nurodė, jog reikalingas dėžės keitimas arba kapitalinis remontas. Diagnostika kainavo 161 eurą.
Vėliau kitame servise pavarų dėžė buvo išardyta. Meistrai rado susidėvėjusius guolius, veleną, tepimo siurblį ir kitus elementus. Viduje taip pat aptikta į plastiką panašių likučių.
Nustatyta, kad tepimo siurblys nebesukeldavo reikiamo slėgio, jo viduje buvo daug priedo likučių. Pavarų dėžėje teko pakeisti daugybę detalių.
„Įtariama, kad buvo supilta chemija, jog būtų nuslėptas pavarų dėžės guolių ūžimas“, – nurodyta serviso defektų akte. Meistrų vertinimu, gedimas galėjo atsirasti dėl ilgos nepriežiūros. Remontas kainavo 2,7 tūkst. eurų.
Pardavėja kaltino pirkėją
Automobilį pardavusi bendrovė atsakomybės nepripažino. Jos atstovai teigė, kad įmonė automobilių prekyba neužsiima, o „Audi“ buvo naudotas bendrovės reikmėms ir iki pardavimo veikė be problemų.
Pardavėja pabrėžė, kad iki gedimo nustatymo automobilis nuvažiavo 2 370 kilometrų. Ji kėlė versiją, kad pavarų dėžę galėjo sugadinti pati pirkėja, o aiškiai girdimas mechaninis gedimas būtų pastebėtas dar per apžiūrą.
Teismas šiuos argumentus atmetė. Nustatyta, kad gedimas nebuvo matomas, o mechaninio susidėvėjimo nebuvo galima aptikti įprasta kompiuterine diagnostika. Nuo pardavimo iki pranešimo apie ūžesį praėjo tik mėnuo.
Nors automobilį pardavė juridinis asmuo, teismas šio sandorio nelaikė vartojimo pirkimu: bendrovė neprekiauja automobiliais ir neturi specialių žinių apie jų remontą. Tačiau tai nepanaikino pareigos perduoti kokybišką daiktą be paslėptų trūkumų.
Teismas taip pat palygino ridą. Iki pardavimo 9 metus automobiliu vidutiniškai būdavo nuvažiuojama apie 2 424 kilometrus per mėnesį, o Aušra per pusantro mėnesio nuvažiavo 2 370 kilometrų. Todėl jos naudojimas nebuvo intensyvesnis už ankstesnį.
Nuomos išlaidų neatlygino
Iš bendrovės pirkėjai priteista 2 690 eurų pavarų dėžės remonto ir diagnostikos išlaidos.
Tačiau teismas neatlygino 885 eurų, sumokėtų už pakaitinio automobilio nuomą. Aušra nepateikė duomenų, kodėl kitas automobilis jai buvo būtinas. Atmestas ir 150 eurų reikalavimas už konsultaciją bei pretenzijos rengimą.
Teismas pabrėžė, kad naudoto daikto pirkėjas turi teisę, bet ne pareigą atlikti išsamų patikrinimą, o įprasta apžiūra šio pavarų dėžės gedimo atskleisti negalėjo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
