Dvimetį lietuvį Petriuką Norvegijoje perdavus globoti lesbiečių porai, Lietuvoje kilo tikra pasipiktinimo audra.
Kaunietė Aistė R. (20 m.) su vienerių metų sūneliu į Norvegiją prieš metus išvyko paskui savo vyrą. Svečioje šalyje šeimai sekėsi sunkiai – nors vyras turėjo darbą, pinigų vis tiek nuolat trūko, o sutuoktinių pykčiai vis dažnėjo.
Atvykusi į Norvegiją pas vyrą, Aistė apsigyveno viename name su uošviais, o pastarieji marčią ne itin mėgo. Ypač ji užkliūdavo vyro tėvui. Šis ne kartą Aistę vijo iš namų, iškeikdavo ir priekaištaudavo dėl mažojo Petriuko nepriežiūros. Neištvėrusi Aistė paliko vyro ir uošvių namus ir apsigyveno atskirai.
Tačiau socialinių įgūdžių neturinčiai jaunai moteriai vienai auginti vaiką buvo nelengva. Dažnai net neturėdavo maisto, tad rūpintis mažuoju sūneliu trūko jėgų.
Moteris kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pastaroji pasirūpino, kad Aistė su mažuoju Petriuku laikinai būtų apgyventinta moterų krizių centre.
Ten Aistei labai patiko – buvo pakankamai maisto, be to, galėjo mėgautis visais patogumais, net turkštis baseine. Be to, moteris gaudavo pinigų, todėl galėdavo ir sau, ir sūneliui nupirkti visus reikalingus daiktus.
Krizių centre Aistė ilgai užsibūti negalėjo, mat reikėjo greitai susirasti darbą – daugiau kaip pusmetį neturintį darbo emigrantą Norvegijos tarnybos deportuodavo iš šalies. Vyras padėjo Aistei susirasti darbą viename viešbutyje, o vaiko teisių apsaugos tarnyba mažajam Petriukui surado vietą netoliese esančiame darželyje. Atrodė, gyvenimas pagaliau stojo į savo vėžes.
Tačiau praėjus 4 mėnesiams po to, kai paliko vyro šeimą ir į gyvenimą ėmė kabintis savarankiškai, į Aistės namų duris pasibeldė vaiko teisių apsaugos specialistai ir pranešė, jog vaikas iš jos paimamas. Pakišę po nosimi nesuprantama kalba parašytą dokumentą, liepė pasirašyti ir vedini vaiku išvyko.
Petriukas rožiniais bateliais
Netrukus paaiškėjo, jog Aistės ir jos sūnelio gyvenimą sekę socialiniai darbuotojai sulaukė ne vieno jos uošvio skundo dėl vaiko nepriežiūros. Uošvio kantrybė trūko, kai Aistės draugės iš Lietuvos atvykimo proga buvo surengtas vakarėlis ir suvartota nemažai alkoholio. Nors Aistė socialiniams darbuotojams sakė, kad jos sūnų tuo metu prižiūrėjo pažįstama moteris, vaiko teisių apsaugos specialistų tai neįtikino. Be to, jų akiratyje Aistė buvo atsidūrusi ir anksčiau – kai vežė vaiką mašinoje nepasodintą į tam pritaikytą kėdutę.
Sūnaus netekusi moteris nuskubėjo į policiją, tačiau ten jai liepė viską išsiaiškinti su socialiniais darbuotojais. Į žmonos pusę stojo ir Aistės vyras, bet vaiko sugrąžinti Aistei jis negalėjo. Tiesa, Aistės vyras pripažino, kad vaiku iš tiesų ne visada buvo pasirūpinama tinkamai.
Dvi savaites apie sūnelį Aistė nieko nežinojo. Po to jai buvo pranešta, jog jis apgyvendintas gretimame Vardo miestelyje ir galima aplankyti. Pakeliui vaiko teisių darbuotoja motinai atskleidė – jos sūnų laikinai globoja... dvi lesbietės. Norvegijoje nuo 2008 metų leidžiama tuoktis vienos lyties asmenims, be to, jie gali įsivaikinti ir auginti vaikus.
Aistė, pamačiusi sūnų, buvo priblokšta – berniukas avėjo rožiniais bateliais, o abi jį globojančias moteris vadino mamomis. Lietuvė veltui bandė aiškinti norvegams, kad vaikas nesupranta jų kalbos ir tokioje aplinkoje patiria didelį sukrėtimą. Specialistai patikino, kad tokios šeimos Norvegijoje yra normalu, o vaikas jokio streso nejaučiąs. Aistei leista kiekvieną penktadienio rytą paskambinti sūnui, tačiau kai keletą tokių skambučių motina pramiegojo, tas leidimas buvo atšauktas.
Viename laikraštyje pasirodžius informacijai, kad mažąjį Petriuką globoja lesbietės, Lietuvoje kilo tikra pasipiktinimo audra. Šeimos gynimo centras kreipėsi į aukščiausias valdžios institucijas ir paprašė kuo greičiau apginti Lietuvos piliečio „teises į normalią vaikystę“ – paimti vaiką iš lesbiečių. Iš mūsų šalies vaiko teisių tarnybų reikalaujama užtikrinti Aistės teisę savo vaiką auginti pagal savo įsitikinimus.
Populiariame socialiniame tinklalapyje jau susikūrė grupė pavadinimu „Gelbėk Petriuką“, kurios nariai taip pat baisisi, jog mažametis Petriukas atiduotas globoti lesbietėms. Pasipiktinę lietuviai, aptarinėdami Petriuko dramą, piktinasi Lietuvos institucijų „neįgalumu“ ir čia pat prisimena kitus vaikus, kurių valstybė „neišgelbėjo“, – mažąją Rinau, kuri jau kuris laikas gyvena su tėvu Vokietijoje, D. Kedžio dukrelę, kurios skriaudikai nerasti iki šiol.
„Sunku suprasti, kad kai vyksta tokie dalykai galima nieko nedaryti. Sėdėti sudėjus rankas būtų visiškas absurdas, – piktinasi Šeimos gynimo centro pirmininkas Justas Subačius. – Į mūsų kreipimąsi sureagavo tiktai Seimas – Seimo pirmininkė Irena Degutienė pavedė vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei išnagrinėti šį atvejį. Daugiau niekam tai nerūpi“.
Tačiau J. Subačius sakosi abejojantis, ar ir tokia pagalba iš Seimo duos naudos, mat E. Žiobienė ne sykį yra pareiškusi, jog Norvegijoje privalu laikytis jos įstatymų, o Lietuva kištis į tos šalies jurisdikciją neturinti jokios teisės.
Dvi stovyklos
Šiuo metu Šeimos gynimo centras ruošia kreipimąsi ir į Moną Vrengsted, – to regiono, kuriame apgyvendintas Petriukas, vaiko teisių apsaugos institucijos direktorę. J. Subačius su oficialiu raštu žada kreiptis ir į Vardo miestelio merą. „Nesutinku, kad dėl lietuvių pasipiktinimo šia istorija kalčiausias yra homofobiškas požiūris. Jau net nežiūrint į tai, kad vaikas buvo atiduotas lesbietėms, tai buvo padaryta pažeidžiant eilę įstatymų, vaiko ir jo motinos teisių. Jis tiesiog buvo pagrobtas“, – piktinosi J. Subačius ir paprašė straipsnyje lesbiečių poros nevadinti šeima, nes, anot jo, su šeima dviejų moterų gyvenimas neturi nieko bendra. „Šeima – tai vyras ir žmona, o dviejų lesbiečių šeima neegzistuoja. Tai tiesiog pora“, – sakė centro direktorius.
Lietuvos ateities forumo pirmininkas daktaras Algimantas Matulevičius išplatino peticiją, kurioje reikalauja atimti mažąjį Petriuką iš lesbiečių ir grąžinti motinai.
„Kas suteikė teisę atimti vaiką iš mamos, jį nutautinti ir per prievartą daryti homoseksualu, nuo mažens auginant lesbiečių šeimoje. Tai yra nusikaltimas prieš mažąjį Lietuvos pilietį“, – rašoma peticijoje.
Kaip visada, yra ir kita „barikadų pusė“. Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimą palaikantys žmonės vienbalsiai tikina, jog vaikui šimtą kartų geriau augti pas juo besirūpinančių lesbiečių porą, negu tėvų namuose, kuriuose – nuolatinės rietenos ir išgertuvės.
„Gyvenu tame mieste ir žinau visą šią istoriją. Niekam tas vaikas nereikalingas – nei tėvams, nei seneliams. Nuo pirmos dienos šeimynėlė konfliktuoja – atvirai, prie visų. „Geroji mamytė“ nevengia alkoholio ir linksmybių, tėvas – taip pat. Prieš prarasdami vaiką, visą savaitę abu girtuokliavo. Sutinku, lesbiečių šeima gal ir padarys blogą įtaką, bet kokią įtaką daro tėvai?.. Šioje istorijoje kriminalas ne tai, jog vaiką augina lesbietės, o pačių tėvų ir senelių elgesys“, – tikino nepanoręs prisistatyti emigrantas.
Neoficialiomis žiniomis, Norvegijos vaiko teisių apsaugos specialistai apie Aistės šeimą ir jos socialinius įgūdžius taip pat buvo susidarę prastą nuomonę.
Sprendimas perduoti vaiką globoti lesbietėms visai netrikdo ir Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės. „Pasaulyje homoseksualų poroms įsivaikinti yra normalu. Kiekviename krašte yra savi įstatymai. Jeigu buvo nusižengta to krašto įstatymams ir vaiko priežiūros taisyklėms, jis ir buvo paimtas. Juk pirmiausia reikia pripažinti, kad motina yra kalta, nes nusižengė įstatymams, o ne ginti ją vien todėl, kad ji yra lietuvė“, – sakė aktyvi seksualinių mažumų gynėja ir pridūrė, jog smerkti žmogų dėl jo orientacijos yra tikra tamsybė. „Juk mes tų moterų nė nepažįstame – gal jos puikios specialistės, turinčios pedagoginę patirtį? Reikia labai džiaugtis, kad jos sutiko globoti tą kūdikį – juk galėjo ir atsisakyti. Mažam vaikiukui labiausia reikia meilės, rūpesčio, maisto ir pastogės, o visa tai jis gavo. Tai aš nesuprantu – kur čia bėda? O tai, kad jis viską gavo iš dviejų moterų, – tik dar geriau, nes tai reiškia, kad gaus ir dvigubai daugiau rūpesčio“, – tikino M. A. Pavilionienė.
Tik faktai:
2001 metų balandžio 1 dieną Olandija pirmoji pasaulyje įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas. Iki 2010 metų jas įteisino dar 9 valstybės: Belgija, Ispanija, Kanada, Pietų Afrika, Norvegija, Švedija, Portugalija, Islandija, Argentina.
Prieš keletą dienų katalikiškojoje Lenkijoje pirmąkart oficialiai sutuokta tos pačios lyties asmenų pora – dvi lesbietės.
Tos pačios lyties santuokas taip pat registruoja penkios JAV valstijos ir Meksikos sostinė Meksikas. Užsienyje sudarytas homoseksualias santuokas pripažįsta Izraelis, Prancūzija, Aruba, Nyderlandų Antilai, Meksika ir keturios JAV valstijos (Kalifornija, Merilendas, Niujorkas ir Rod Ailendas)
Iš 27 Europos Sąjungos narių 15 valstybių teisiškai pripažįsta homoseksualias poras.
Apskaičiuota, kad JAV yra nuo 6 iki 14 milijonų vaikų, kurių nors vienas iš tėvų yra homoseksualas. Kiek tokių vaikų Lietuvoje, duomenų nėra.
2008 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje „E. B. prieš Prancūziją“ pripažino, kad draudimas įsivaikinti vienam asmeniui dėl jo orientacijos yra diskriminacinis.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
