Eismo įvykis nutiko dar 2022-ųjų pradžioje, Panevėžyje. Apie 20 val. kaltinamasis Edgaras A. (vardas pakeistas – aut. past.) vairavo automobilį „Audi A6 Avant“. Degant žaliam šviesoforo signalui, jis sankryžoje suko į kairę pusę bei privalėjo praleisti pėsčiuosius, bet to nepadarė.
Vyras nutrenkė nuo saugumo salelės į važiuojamąją kelio dalį įbėgusią pėsčiąją bei taip sunkiai sutrikdė moters sveikatą. Nukentėjusiajai buvo nustatyti įvairūs lūžiai, pažeista kaukolė. Sužalojimai komplikavosi koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Išgyvenusiai moteriai vėliau buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
Pirmosios instancijos sprendimas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjai 2022 m. spalio 18 d. nusprendė pripažinti vairuotoją kaltu dėl eismo įvykio per kurį buvo sunkiai sužalotas žmogus.
Edgarui A. paskirta 3 tūkst. eurų dydžio bauda. Taip pat iš vyro atimta vairavimo teisė vienerių metų laikotarpiui.
O iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajai priteista 30 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kaltina pačią nukentėjusiąją
Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjosioji. Vyras apeliaciniu skundu prašė pakeisti sprendimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ir šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti.
Taip pat jis prašė sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį. Anot jo, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nepakankamai atsižvelgė, jog jis beveik metus iki nuosprendžio priėmimo ir po to, nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Edgaras A. teigė, kad jo darbinė veikla susijusi su nuolatiniu transporto priemonių vairavimu, o netekus vairuotojo pažymėjimo, jis nebegalės atlikti darbinių užduočių, todėl bus priverstas likviduoti įmonę, kurioje dirbantys 10 darbininkų praras darbo vietas.
Nuteistasis pridūrė, kad nukentėjusiajai priteista 30 tūkst. eurų žala yra per didelė. Esą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios veiksmus, kuomet ji bėgo nuo saugumo salelės į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, kai link jos artėjo automobilis.
Gyvenimas nebebus toks, koks buvo
Nukentėjusioji savo ruožtu prašė sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, nustatyti ilgesnį jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
Anot jos, nuteistojo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo sąlygojo ne jo nuoširdumas, tačiau faktas, kad nusikalstama veika buvo padaryta kitų asmenų akivaizdoje, įvykį užfiksavus vaizdo stebėjimo kameroms.
Nuteistasis iki susipažinimo su byloje surinktais faktiniais duomenimis, kaltę pripažino tik iš dalies, todėl esant tokioms aplinkybėms, asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką neturėtų būti vertinamas pakankamai svarbia bausmės švelninimui aplinkybe.
Moteris teigimu, nuteistasis yra įmonės savininkas, todėl priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo, jo darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nėra drausmingas vairuotojas, nes už įvairius KET pažeidimus yra baustas daug kartų.
Kalbėdama apie save, moteris pabrėžė, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris iš esmės pakeitė visą likusį jos gyvenimą.
Byloje yra gausu medicininių dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiosios sveikatos būklę, iškęstą skausmą tiek dėl sužalojimų, tiek ir dėl paskesnių medicininių ir reabilitacinių procedūrų, patvirtinančių sukeltas ir iki šiol patiriamas dvasines kančias.
Iki nusikalstamos veikos buvo aktyvi sportininkė, visuomenininkė, daug kartų apdovanota ne tik už sportinius pasiekimus, bet ir už gerą mokymąsi, kūrybinius gebėjimus.
Po įvykio ji tapo ne tik nedarbinga, bet jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taigi, ji yra fiziškai priklausoma nuo kito asmens. Kyla abejonių dėl galimybių sukurti šeimą, gyventi bent kiek normalesnį gyvenimą.
Dėl to, jos gyvenimo kokybė suprastėjo visiškai ir perspektyva bent kiek šią kokybę pagerinti minimali, o tai, kad gyvenimo kokybė taptų bent panaši į buvusią iki traumos, apskritai neegzistuoja.
Apeliaciją išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas nusprendė nuteistojo skundą atmesti, o nukentėjusiosios – tenkinti iš dalies.
Nuspręsta pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendį dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio.
Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 30 tūkst. eurų neturtinė žala padidinta iki 60 tūkst. eurų.
