Perspėja, kad atslenka žiaurūs potvyniai – prakalbo apie pamokas: „Geriau numirsiu, bet nesitrauksiu“

Kaip potvyniams ruošiasi seniūnija ir kokios yra pagrindinės grėsmės naujienų portalui tv3.lt komentavo Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.

Kaip potvyniams ruošiasi seniūnija?

Kaip ruošiatės potvyniams?

V. Šležas: Kol dar mažiau sniego buvo, iš upės vagos buvo pašalinti visi nulūžę įstrigę medžiai, kad nebūtų dirbta kliūtis ledonešiui. Vėliau, nupirkome daug maišų smėlio, kad jeigu bandytų pralaužti, būtų galima padėti, kaip rodo per televiziją, kitose šalyse neša maišus su smėliu ir deda. Yra sutikrinti ir peržiūrėti visi gyventojai, kad neatsirastų tokių nesavarankiškų, kuriuos reikėtų evakuoti su seniūnijos pagalba.

Ar yra kažkoks evakuacijos planas gyventojams?

V. Šležas: Evakuacijos planas yra. Yra dvi vietos paruoštos, dvejose mokyklose esančios sporto salės, į kuria bus vežami žmonės. Yra nupirktas maistas. Paruošti pagrindiniai dalykai – kur galvą padėti ir ką pavalgyti.

Kaip gyventojai reaguoja į potvynius?

V. Šležas: Tie, kurie gyvena jau iš seniau, yra pripratę ir jų nepasiekia. Man irgi teko dalyvauti tame 2010-ųjų metų potvynio visame organizavime ir likvidavime. Pas mane tokia patirtis yra jau, kad man irgi nebebaisu tai. Tai nėra kažkoks mistinis dalykas. Tiek, kad reikia būti pasiruošusiam ir tai kartais vis tiek išlenda kažkas.

Kaip jūs raginate gyventojus ruoštis tam?

V. Šležas: Yra išdalintos jiems atmintinės, kuriose yra informacija, ką turėtų padaryti. Brangesnius daiktus susikelti antrą aukštą, būti pasiruošus taip vadinamą išgyvenimo krepšį, jeigu reikėtų greitai evakuotis. Jeigu turi kokių vyresnio amžiaus žmonių ar vaikų, reiktų nelaukti kol ateis ta devintoji banga, pradėti iš anksčiau išvažinėti. Juk visa tai neįvyksta per vieną valandą. 2010 metais apgyvendinti nereikėjo nei vieno gyventojo, visi kažkur rado: pas gimines, draugus, pažįstamus.

Iš pradžių dar buvo tokių, kurie nenorėjo evakuotis, o vėliau, kai vanduo apsėmė iki pirmo aukšto langų, kai per langus pradėjo bėgti vanduo į vidų, tada jau reikėjo gelbėti. Tai teko gelbėti ir tokius, kurie sakė: „Aš geriau numirsiu, bet nesitrauksiu.“ Su gaisrininkais vežėme ir vandenį geriamą, ir vaistus. Taip pat labai suaktyvėja banditėliai visi. Jie tuoj puola pirkti gumines valtis ir plėšikauti. Visur laisva – įplauki į namą, išmuši langą ir viskas.

Nu jau blogiau nebebūna, kaip pirmą aukšte apsemia. Dabar kolektyviniai sodai jau tapę Panevėžio miesto miegamaisiais rajonais. Daug jaunų šeimų juos nusipirkę. Mane labai kai kas sudomino. Aš pats inžinierius, hidrotechnikas esu, 24 metus atidavęs tam. Viską esu iščiupinėjęs ir teoriškai, ir praktiškai. Mane sudomino toks labai įdomus dalykas, kadangi apsemia visus išskyrus senuosius vienkiemius.

Atrodo, kas tas senasis vienkiemis stovi arčiausiai upės. Būna apsemia už kilometro nuo upės sodybas, o ant paties upės kranto senųjų vienkiemių – ne. Juos apsupa vanduo iki vartelių, o į vidų nebekeliauja. Tai neseniai sužinojau, kad jeigu žmogus norėdavo kurtis kažkur šalia upės, tai kelis metus prieš ten įsikurdamas vykdydavo stebėjimus per didžiuosius potvynius. Su arkliais apjodavo dideles teritorijas ir ieškodavo vietų, kur upė neapsėmė.

Tada senovėje žmonės arkliais potvynių ieškodavo, bandydavo rasti neužlietą teritoriją. Dabar gyvenimui perkant sodą arba sklypą, pagrindinis kriterijus yra maža kaina ir gražus vaizdas. Kai atsitinka potvynis nei maža kaina, nei gražus vaizdus jau neberūpi. Tada reikia gelbėti.

Tais laikais potvyniai būdavo dažnesni. Netgi kai kurių miestų, pavyzdžiui, Kuršėnų, pavadinimai iš ten kilę. Pro juos teka upė Venta. Vieną kartą vasarą, po didelių liūčių labai išsiliejo Ventos upė. Tai laikais ir per vasaros liūtis net įsiliedavo. Žmonės buvo palikę kupetas šieno ir ruošėsi jas vežti. Naktį buvo labai didelis lietus, upė patvino ir tą šieną išnešė. Visi subėgę prie upės dairėsi ir klausinėjo vieni kitų: „Kur šienas?“  Ir gavosi Kuršėnai.

Visi labai panikuoja dėl potvynių. O šilutiškius sudomintum su potvyniu? Pas juos kasmet po tris tokius ir jie žino, ką reikia turėti ir kas atsitinka. Potvynis sukilo, jie pakėlė aukščiau gyvulius, ant aukštesnių grindų tvarte, pasitikrino, ar valtelė nekiaura, pasirūpina maistu ir viskas.

Kur laiko gyvulius?

Kokia situacija su gyvuliais? Žmonės juos patys persikelia ar jūs padedate?

V. Šležas: Dabar tų gyvulių praktiškai nebėra, bet 2010 metais per potvynį „bombą“ turėjome. Tai dar labai pilnu pajėgumų veikė žirgynas ir mes jau iš vakaro sakėme: „Mindaugai, dink. Su visais arkliais, padėsime išvežti viską.“ Mindaugas sakė, kad potvynis neateis, o naktį visgi atėjo. Tikrai buvo labai ekstremali situacija, bet nenuskendo nei vienas arkliukas.

Tik tiek, kad yra skirtumas, kai tu turi 12 valandų viską pasidaryti ir kai tai reikia padaryti per tris. Dabar jau karvių, kiaulių žmonės nebelaiko, o su augintiniais bus bėdų. Yra žmonių, kurie laiko visokius kovinius šunis, kurių nelabai į visuomenę išveši. Svarbu yra pasiruošti iš anksto ir tikėtis, kad potvynio nebus.