2008 metais valstybės lėšomis finansuojamose vietose studijavo 73,8 tūkst., arba pusė, universitetų studentų ir 26 tūkst., arba 43 proc., kolegijų studentų. Pasak Statistikos departamento, studijuodamas dirbo beveik kas antras aukštosios mokyklos studentas.
2008 metų rudenį universitetuose studijavo 149 tūkstančiai, kolegijose - 61 tūkstantis studentų. Aukščiausios kvalifikacijos specialistus šiuo metu Lietuvoje rengia 49 aukštosios mokyklos - 22 universitetai ir 27 kolegijos.
Taigi 2008-2009 mokslo metų pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 210 tūkst. studentų - 6 tūkst. studentų daugiau nei 2007-2008 metais.
Visgi, anot Statistikos departamento, pastaraisiais metais studentų skaičius kolegijose ir universitetuose augo lėčiau. 2000-2004 metais studijuojančiųjų skaičius kasmet padidėdavo vidutiniškai po 23 tūkst., o nuo 2005 metais - vidutiniškai po 4 tūkst.
2008 metų rudenį aukštųjų mokyklų pirmakursiais tapo 79 proc. (31,5 tūkst.) bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų ir 7 proc. (21 tūkst.) profesinių mokyklų absolventų. 684 įstojusieji turėjo aukštojo mokslo baigimo diplomus ir siekė įgyti kitą arba susijusią specialybę.
Pasak Statistikos departamento, 2008 metais studijuodamas dirbo beveik kas antras aukštosios mokyklos studentas. 2007 metais studijuodami dirbo 36 proc. aukštosios mokyklų studentų.
Moterys aktyviau nei vyrai siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą: tarp bakalauro diplomo siekusių studentų moterys sudarė 59 proc., tarp siekusiųjų magistro kvalifikacinio laipsnio - 64 proc., daktaro mokslo laipsnio - 59 proc. 2008 metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 306 asmenys, tarp jų 170, arba 56 proc., buvo moterys.
Populiariausia studijų sritis - vadyba ir verslo administravimas. Šios srities specialistais tapti siekia 29 proc. visų aukštųjų mokyklų studentų.
2008 metais kas ketvirtas 25-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą.
