Su pagarba pritariu "No Linui" interpretacijai. Jo isvardyti asmenys ir ju draugai yra tikrieji Tevynes isdavikai. Tik bijausi, kad nuolatinis mano persekiotojas,
pasivadines "tikras lietuvis", vel bandys mane kompromituoti. Juk zinoma, kad visoje pasaulio istorijoje visi Tevynes isdavikai buvo baudziami auksciausia bausme. Byla pries dabartinius Tevynes isdavikus turetu butu pradeta ruosti jau siandien.

>>...Taigi, Lietuvos kaip valstybės išlikimo garantas yra nepriklausomų Estijos ir Latvijos valstybių egzistavimas. Jei mes nesirūpinsime estais ir latviais labiau, nei savimi, Lietuvos nebeliks. Labiau bešališkų ir ištikimesnių draugų šiandien mes - Lietuva - nebeturim...

Gerbiu uz toki solidaruma su estais ir latviais, bet manau, kad tamsta, e..., siek tiek i sona nusnekejai.
Lietuvos islikimo garantas - jos Pilieciai. Lietuvos islikimas priklauso nuo tu, kurie mintyse ir sirdyse nesioja Lietuvos Respublikos, kaip visu jos Pilieciu bendra reikala. Tokiu nera dauguma. Daug yra Abejingu, bet jie mums svarbus.

Taciau kazkas turi uzsiimti kasdieniais musu bendro reikalo rupesciais. Ir tam reikalui mes issirenkame savo atstovus, kurie paskui sudaro vyriausybe ir t.t. Bet tokia jau zmogaus prigimtis, kad jis yra savanaudiskas, tingus, nepatikimas. Ir jeigu kazkas, veikdamas musu bendro reikalo - Lietuvos Respublikos - vardu, ji kompromituoja negaledamas suvaldyti savo prigimties blogosios puses, toks veikejas yra didziausias pavojus musu bendram reikalui. Nes del to net silpnesnieji Pilieciai, tampa Svyruojanciais ar net Abejingais. Gal but tas bendras reikalas ir nera toks jau tyras, o yra tik priedanga pasipelnyti. Todel visokie pociai, zuokulai ir ambai turi buti vertinami kaip Tevynes isdavikai.

Landsbergis galejo tapti istorine asmenybe, jei ne Nainio nurodytos budo savybes. Gal reikia prideti ir jo gobsuma pinigams. Bilinejosi del kazkokios vistides, uzvaldes dideles nuosavybes ir kai ka "pamirses" deklaruoti.
Gaila didelio talento, kad taip uzbaige tautos vedlio karjera.

Adamkus netinkamas būti prezisentu,tai bevalis neveiklus žmogus,svarbiausia nežinantis kokiai valstybei atstovauja,be Amerikos patarimų,ar įr nurodymu nesugebantis priimti savarankiškų sprendimų,o dar ta draugyste su KGB struktūromis,įtarinais ryšiais su verslo atstovais.Šiuo metu atrodo jis visiškai pasimetes.

Straipsnis geras.Pabaiga-ne kas,rodo vidines kulturos spraga-kam taip kalbet apie prezidenta? o uzsienio politika Lietuvai reikalinga...Ka turim siai dienai? Nieko-antirusiska isterija-ir viskas. Dar paminklu griovima,tapusi internacionaliniu-pilieciai forumuose pilna burna sneka,kad ir Lenkijoj paminklai rusu kariams turi but nugriauti,neatsizvelgiant i Lenkijos pilieciu nuomone... Lietuvos kiemas nerupi niekam,netgi seimunams.Kazkaip nesmagu net ir sneket,kad bijau. Bijau,kad velesniame Pasaulio enciklopedijos leidime neatsirastu pastraipele: Lietuva-teritorija tarp Lenkijos ir Latvijos,savo valstybinguma paaukojusi paminklu griovimui ir kompensaciju uz okupacija reikalavimui...

Principinga politika visada vertinama, nepaisant šalies dydžio ir ekonominės galios. Lietuvai atsikovojus nepriklausomybę, mūsų politikai atsikvėpė ir pasuko... „pragmatiškos“ politikos keliu. Atseit, turime daryti kaip visi. Bet pamiršo, kad nesame kaip ir visi, ir gal niekada ir nebūsime, kad grįžome į nepriklausomų šalių gretas ne kaip visi.
Niekada netampa lyderiu tas, kuris tenkinasi tuo, kuo ir visi. Gerbiami tie, kurie laikosi principų, kaip sunku bebūtų, ir kaip begundytų pragmatiška politika plaukti pasroviui.

"V. Landsbergis sunaikino save kaip politiką..." Ar žinote dar kitą politiką, kuris būtų taip žinomas Europoje ir pasaulyje? Nežinote, nes tokio nėra ir greitai Lietuvoje nebus. O dėl "girdėjimo", tai buvo begalės žinovų ir patarėjų, kurie pretendavo į vienintelę - savo - tiesą ir labai širsdavo, kai tos jų tiesos neišgirsdavo. Ypač dideliais žinovais dėjosi Amerikos lietuviai, kurie sugužėjo į Tėvynę patarinėti, neturėdami jokio supratimo apie mūsų problemas ir istorinį patyrimą. Jų pretenzijų nebuvo paisoma, tad padėjėjai greit nusivylė. Pats girdėjau, kaip viena veikėja telefonuguodėsi,kad "lengviau mylėti Tėvynę iš toli". Kur dabar tie veikėjai? Grįžo ten, iš kur lengviau mylėti. Kam tie sunkumai? Vargti liko idealistai, kurių Tėvynės meilė neseikėjama kilometrais ir kurie neapaštalauja, kaip mums gyventi.

As manau, kad p. Nainys taikliai aptare faktino pirmojo Lietuvos prezidento V. Landsbergio role kelyje i Lietuvos nepriklausomybe. Pripazista jo didelius nuopelnus ir atlaidus padarytoms klaidoms. Ypac originaliai aptare Landsbergio neigiamas budo savybes : nepateisinamas uzsispyrimas ir isjungtas girdejimas. Del tu savybiu Landsbergis sunaikino save kaip politika.

Mintys teisingos, bet tonas kategoriškas, nemandagus, taigi ne europietiškas. Jeigu ponas Nainys nemėgsta prof.
Vytauto Landsbergio ir turi asmeniškų sąskaitų su Valdu Adamkumi, tai jo bėda. Neskanu, kai apie užsienio politiką kalbama paauksuotų unitazų fone .

Ačiū,, p. Nainy, kad suradote mokantį lietuvių kalbą ir skubiai savo kreivą tekstą ištiesinote. Atsirado veiksnys ir tarinys. Matau ir kitų pataisymų. Pasitikėįkite tuo žmogumi ir visada, prieš skelbdamas, jam savo rašinius parodykite.