Kai kurių profesijų žmonėms prieššventinis laikotarpis tampa didžiuoju darbymečiu. Išsijuosę prieš šventes darbuojasi paštininkai, duonkepiai. Jų darbo vaisiai švenčių dienomis pradžiugina kitus žmones, praturtina šventinį stalą.
Kepėjai dirba ir per šventes
„Mūsų darbymetis prasideda lapkričio pradžioje – tuomet jau pradedame kepti kūčiukus ir kepame juos iki pat švenčių. Paskutinysis kūčiukų kepimas buvo prieš porą dienų. Jie bus skirti mūsų darbuotojams“, – sakė seniausios rajone kepyklos – bendrovės „Radviliškio duona“ direktorius Edmundas Sederevičius.
Pasak vadovo, kepyklos darbuotojai prieš šventes tradiciškai bus pasveikinti ir apdovanoti šventiniais kepyklos produkcijos paketais, kuriuose bus duonos gaminių, pyrago ir kūčiukų.
Pastarųjų kepykla šiemet prikepė per 13 tonų. Dauguma jų iškeliavo į „Norfos“ prekybos tinklo parduotuves. Pagal pageidavimą kepta ir mažosioms rajono parduotuvėms.
„Šiemet kūčiukų prikepėme trimis tonomis daugiau nei pernai. Galime sakyti, jog radviliškietiškų kūčiukų paragaus daugelio šalies rajonų gyventojai“, – sakė direktorius.
E. Sederevičiaus teigimu, prieš šventes jų produkcijos gamybos apimtys išauga nuo 1,4 iki 2,6 karto. Daugiausia šokteli keksų gamyba, tačiau daugiau iškepama ir duonos, mielinių pyragų, batonų.
„Kepėjams švenčių nebūna – jei vienai pamainai teko laimė ilsėtis ir švęsti, tai kitai tenka darbuotis“, – apie duonos kepėjų kasdienybę pasakojo kepyklos vadovas.
E. Sederevičius pasidžiaugė, jog šiemet kepykla šventes pasitiks pasigražinusi – joje atlikta nemažai renovacijos darbų, įsigyta naujos įrangos. Ir šventiniai kūčiukai šiemet buvo kepami naujoje krosnyje, kepykloje pertvarkyta šildymo sistema, pakeistas stogas.
Tūkstančiai laiškų ir siuntų
Paštuose didysis darbymetis prasideda gruodžio pradžioje ir tęsiasi iki pat švenčių.
Pasak Lietuvos pašto atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės, palyginti su įprastu mėnesiu, šventiniu laikotarpiu paštuose darbo krūvis išauga 3-4 kartus. Ne išimtis – ir Radviliškio paštas.
„Gyventojai ne tik daug daugiau išsiunčia laiškų ir siuntų. Gerokai išauga ir iš užsienio šalių atkeliaujančių siuntų skaičius“, – sakė A. Jonušaitė.
Pasak jos, nors informacinės technologijos vis labiau populiarėja, daugelis žmonių vis dar siunčia sveikinimus, ranka užrašytus ant atvirukų ir atvirlaiškių.
Tradicijos pasveikinti savo artimus žmones, padaryti jiems staigmeną, siunčiant sveikinimą ar dovanėlę paštu, nepamiršta ne tik vyresni pašto klientai. Pasak paštininkų, šį būdą iš naujo atranda ir jaunimas, kurių giminaičių ir draugų vis daugiau išvyksta gyventi į užsienio šalis.
Lietuvos pašto duomenimis, daugiausia siuntų yra gabenama į Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Norvegiją, Švediją, JAV, Vokietiją – kur gyvena didžiausios lietuvių emigrantų bendruomenės. Iš ten irgi sulaukiama nemažai siuntų. Būna siuntinių ir į egzotiškas šalis – Braziliją, Kolumbiją, Argentiną ir kitas.
Pašto darbuotojai pripažįsta: gerokai padidėjęs darbo krūvis labai išvargina, tačiau tokia jų profesijos specifika – dirbti tam, kad kalėdiniai ir naujametiniai sveikinimai pradžiugintų kitų širdis.
Laima AGANAUSKIENĖ
