Apie pensijų reformos planą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos socialinių apaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Ministre, jūs užsimojote sparčiau nei iki šiol didinti Sodros senatvės pensijas ir sparčiau, nei auga atlyginimai. Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie šiuos ministerijos užmojus?
I. Ruginienė: Tokiam žingsniui mus nuteikė dar pavasarį pristatyti skurdo rodikliai. Tikrai nematome tokių labai žymesnių teigiamų poslinkių rodikliuose ir yra atkreipiamas dėmesys į senjorų ir vaikų skurdą.
Tad nori nenori, tenka imtis griežtesnių priemonių ir spręsti šią problemą. Pensijos yra indeksuojamos ir kasmet jos šiek tiek paauga, tačiau, matyt, paauga nepakankamai, jeigu jau eilę metų stebime, kad senjorų skurdas didėja.
Mes šį pusmetį esame susikoncentravę į antrosios pakopos pertvarką ir dėl to nuosekliai planuojame, kad jau nuo rudens sėsime prie pirmosios pakopos pensijų peržiūros. Tikrai matome galimybę sparčiau indeksuoti pirmosios pakopos pensijas, nei jos dabar indeksuojamos.
Kad pensija siektų bent 60 proc. vidutinio atlyginimo, pavyzdžiui bent šiuo metu turėtų būti 200 eurų didesnės ir siekti 870 eurų. Ar realu pasiekti tokius skaičius per tuos ketverius metus ir tokiu tempu didinti?
I. Ruginienė: Mes esame nusimatę planą ir labai džiaugiuosi, kad su premjeru turime vieningą matymą šiuo klausimu. Norime kaupti Sodros rezervą, norime, kad jis nuolatos augtų, nes tai yra sistema ir ta socialinė pagalvė, kuri, mažą ką, atsitikus, turės būti mums kaip saugumo garantas.
Imdami Sodros perteklių, kurį kiekvienais metais skaičiuojame, dalį pinigų norime nukreipti į vis didėjantį Sodros rezervą, kad jis ir toliau augtų, bet dalį pertekiaus norime skirti spartesniam pensijų augimui. Nes tai, kad senjorai dabar skursta, negali būti toleruojama.
Tokie užmojai stebina net socialdemokratus ir kai kuriuos ekonomistus. Pavyzdžiui, jūsų kolega A. Sysas sako, kad apie 2–3 proc. galime kalbėti, bet esminis pakeitimas galimas tik įjungus į sistemą darbdavių įmokas. Ką manote?
I. Ruginienė: Niekas nesako, kad bus lengva, bet koks socialinis klausimas iš tikrųjų stumiasi į priekį labai sudėtingai, nes kažkodėl mes nepagrįstai manome, kad socialiniai klausimai yra nereikalingos išlaidos.
Aš visą laiką sakau ir labai norėčiau ugdyti mūsų visuomenę, kad socialiniai klausimai yra investicija į žmogų. Kiekvieną eurą, išleisdami socialiniam klausimui, mes investuojame į žmones. Patinka, nepatinka, kyla abejonių ar nekyla, bet mūsų senjorai tikrai nusipelnė gyventi geriau, gyventi oriai.
Jeigu lyginame Europos investicijas į pirmąją pakopą, pagrindinę pensiją, tai šiandien Europoje vidurkis yra apie 12 proc. BVP produkto, tuo tarpu Lietuvoje mes 7 proc. nepasiekiame. Kai gauname argumentą, kad pensijos vis tiek bus mažos, vis tiek iš jų neišgyvensite, tai tokie argumentai kyla dėl to, kad mes iš tiesų investuojame per mažai.
Šiandien mes norime šią problemą spręsti ir matome realias galimybes, kad tai galima padaryti. Aš iš savo pusės padarysiu viską, kad šis planas išvystų dienos šviesą. Bet, be abejo, tai ne tik mano sprendimas – čia turės būti sudėtingas ir pakankamai intensyvus darbas su Finansų ministerija.
Jūs pasakėte skambią frazę: „Senjorai turi gyventi oriai ir turi gyventi geriau.“ Šie žodžiai buvo girdimi ir iš Vilijos Blinkevičiūtės lūpų. Nežinau, ar jums teko girdėti, bet gyventojai kai kuriais atvejais jau svarsto ir lygina, ar jūs neplanuojate vykti į Europos Parlamentą ir vėliau pakeisti V. Blinkevičiūtę?
I. Ruginienė: Kol kas neplanuoju. Mano grafikas yra toks intensyvus ir tiek yra darbų suplanuota – tai atsispindi ir Vyriausybės priemonių plane, kad mano artimiausias strateginis planas yra ketveri metai.
Jau pusmetis praėjo, liko trys su puse. Ir žinote, po trijų su puse metų noriu išeiti iškelta galva ir su ramia širdimi, kad gal ne visus klausimus išsprendžiau, bet vieną kitą gerą dalyką tikrai padariau.
Kai pavyks prieiti prie tokios minutės, kai išeisiu su iškelta galva, tada galėsiu galvoti, kokie galėtų būti ateities planai, bet šiandien koncentruojuosi į tai, kad padaryti kiek įmanoma daugiau, ko iš tikrųjų reikėtų mūsų piliečiams.
Sugrįžkime prie antrosios pensijų pakopos pakeitimo. Jie dabar yra ant Seimo stalo, svarstomi. Šie pakeitimai, be kita ko, panaikintų automatinį įtraukimą į sistemą ir leistų nusivylusiems per dvejus metus pasitraukti iš sistemos bei pasiimti dalį sukauptų lėšų. Kodėl būtini šie pakeitimai, kodėl jų imatės ir stengiatės kuo greičiau tai sutvarkyti?
I. Ruginienė: Šie pakeitimai gimė išgirdus mūsų visuomenės balsą – nepasitenkinimas antrąja pakopa taip greitai stiprėjo, kad man pačiai buvo didžiulė baimė, jog galime prieiti prie tokio pikinio taško, kai reikės išvis naikinti antrąją pakopą, nes žmonės bus tiek suirzę ir pikti.
Tai tiesiog paskatintų absoliutų nusivylimą papildomu kaupimu ir rūpinimusi senatve, kas būtų katastrofiškai žalinga mums kaip valstybei. Tą procesą reikėjo stabdyti ir šiandien mes sakome, kad taip, sistemoje yra daugybė trūkumų, kuriuos reikia pašalinti.
Reikia pripažinti, kad automatinis įtraukimas yra didžiulis trūkumas, kuris suvaržė žmonių teises ir sukėlė ypatingai neigiamą impulsą – jo reikia atsisakyti čia ir dabar. Taip pat reikia girdėti ir tų visuomenės grupių, kurios nori išeiti iš sistemos, nes tiesiog nemato joje prasmės ir būtinybės, nemato pridėtinės vertės, balsą.
Reikia gerbti jų balsą ir leisti jiems apsispręsti. Lygiai taip pat turime girdėti ir tuos, kurie įžvelgia teigiamų dalykų antrosios pakopos kaupime ir nori pasilikti. Mano pažadas buvo nesugriauti sistemos, bet šiai žmonių grupei leisti ir toliau kaupti, palikti jiems kaupimo sistemą.
Šis projektas, kuris labai sunkiai gimė per daugybę svarstymų, diskusijų ir tarimosi, yra tvarus, subalansuotas ir atliepia abiejų šių visuomenės grupių lūkesčius. Labai tikiuosi, kad, nepaisant visų trikdžių Seime, rytoj Socialinių reikalų ir darbo komitete pabaigsime paskutinius svarstymus.
Jau kitą savaitę bus svarstymas Seimo salėje, ir vėliausiai 26 dieną galėsime priimti šį įstatymų paketą ir pradžiuginti žmones, kad nuo sausio 1 dienos jie galės laisvai apsispręsti, ar nori kaupti toliau, ar nori tiesiog išeiti iš sistemos ir pasiimti pinigus.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
