Nuo 2009 m. sausio 1 dienos įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, buvo pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), kuriuo skaičiuojant pajamų mokestį gali būti sumažintos gyventojo apmokestinamosios pajamos, taikymo tvarka. Kaip numatyta Vyriausybės programoje, buvo atsisakyta visuotinio NPD taikymo - teisė į NPD ir NPD dydis susietas su bendra gyventojo iš įvairių šaltinių gaunamų pajamų suma, kuriai didėjant NPD mažinamas, kol visiškai išnyksta.
Pasikeitus įstatymui pensijos ir toliau priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, todėl nedirbančių pensininkų padėtis pajamų mokesčio atžvilgiu niekaip nepasikeitė. Tačiau tais atvejais, kai pensininkas dirba, jo gautas darbo užmokestis apmokestinamas pajamų mokesčiu bendra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, todėl apskaičiuojant nuo 2009 m. sausio 1 d. gautam darbo užmokesčiui taikytiną NPD bus atsižvelgiama ir į gaunamą pensiją, kaip ir įvairias kitas tokio asmens gaunamas pajamas.
Apskaičiuojant taikytiną NPD bus atsižvelgiama į daugumą pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jos pačios yra ar nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu – pavyzdžiui, pajamų mokesčiu neapmokestinama dauguma palūkanų, dalis turto perleidimo ar individualios veiklos pajamų, loterijų laimėjimai, tačiau visos šios pajamos didina gyventojo disponuojamų pajamų sumą ir bus įvertinamos perskaičiuojant NPD.
Gyventojai, gaunantys mažą atlyginimą, tačiau kartu gaunantys ir kitų pajamų, gauna didesnes pajamas nei vien tik iš minimalios algos gyvenantys asmenys. Pakeista tvarka leis užtikrinti, kad tą pačią sumą (nors skirtingų rūšių) per metus pajamų gaunantys gyventojai turės teisę į tą patį metinį NPD.
Teikiant įvairią valstybės paramą gyventojams (kompensacijos būsto išlaikymui ir t.t.) ir vertinant gyventojo pajamų lygį taip pat atsižvelgiama ne vien į gyventojo gaunamą darbo užmokestį ar kitas apmokestinamąsias pajamas, bet ir į įvairius pajamų šaltinius, įskaitant ir pensijas.
