Sostinės taryba patvirtino rekordinį savivaldybės biudžetą, tačiau opozicijos planai sugriauti valdančiąją daugumą sostinės taryboje žlugo.
Už rekordinio dydžio biudžeto projektą balsavo 27 tarybos nariai, 18 buvo prieš ir 3 balsuodami susilaikė. Iš viso posėdžių salėje buvo 48 tarybos nariai iš 51.
Prieš biudžeto projektą balsavo Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovai. Konservatoriai taryboje turi 10, o liberalcentristai - 9 mandatus. Vienas liberalcentristas trečiadienio posėdyje nedalyvavo.
Balsuojant susilaikė du Rusų sąjungos atstovai Larisa Dmitrijeva ir Sergejus Dmitrijevas bei Liberalų sąjūdžio frakcijos savivaldybės taryboje atstovas Dainius Pūras.
Už biudžetą vieningai balsavo partija "Tvarka ir teisingumas" (13 mandatų), socialdemokratai (6) ir Lenkų rinkimų akcija (6). Prie jų prisidėjo neseniai "tvarkiečių" frakciją palikęs Gintaras Kazakas ir vienas Liberalų sąjūdžio atstovas Vidmantas Martikonis.
Koalicija nežlugo
Konservatorius K. Masiulis, siekęs sugriauti sostinės tarybos valdančiąją daugumą, neslėpė nusivylimo, kad nesulaukė paramos ir iš Liberalų sąjūdžio, o patvirtintą biudžetą pavadino "tragedija".
LiCS frakcijai priklausanti Rūta Vainienė taip pat piktinosi, jog biudžetas "išdrabstomas po gabalėlį". Jos nuomone, balsuoti už tokį projektą yra nuodėmė.
Liberalų sąjūdžio sostinės taryboje vadovas Arūnas Štaras yra sakęs, kad partija neparems biudžeto ir yra nutarusi susilaikyti arba balsuoti prieš, tačiau po balsavimo kalbėjo, jog „niekas nepasiūlė geresnio biudžeto, todėl esą tenka tenkintis tokiu, koks yra“
Tačiau jis taip pat teigė, kad trečiadienį vyksiantis balsavimas dėl biudžeto neturėtų būti sutapatinamas su naujos daugumos formavimu taryboje, nes esą Liberalų sąjūdis neparems status quo ardymo bei naujos koalicijos formavimo. Be to, A.Štaro teigimu, eilinį kartą apie naujos daugumos formavimą prabilę konservatoriai ir liberalcentristai Liberalų sąjūdžiui prisidėti nesiūlė.
Vilniaus konservatorių lyderis Kęstutis Masiulis yra sakęs, jog Liberalų sąjūdis, kaip ir socialdemokratai, yra „raktas“ į naujosios koalicijos sukonstravimą.
Milijardinis biudžetas
Šiemet pirmą kartą Vilniaus miesto biudžetas (su Europos Sąjungos ir įvairių programų lėšomis) perkopė milijardo litų ribą - 1 mlrd. 420 mln. litų. Pačios savivaldybės pajamos kartu su valstybės dotacija siekia 995 mln. litų. Palyginti su patikslintu pernai metų biudžetu, jis didesnis beveik 12 proc. - 110 mln. litų.
Pagal projektą į savivaldybės biudžetą pateks pajamos, kurias planuoja gauti pati savivaldybė (682 mln. litų), tikslinės dotacijos (312 mln. litų), Privatizavimo fondo (97,5 mln. litų), Kelių priežiūros ir plėtros programos (18 mln. litų), Europos Sąjungos (174 mln. litų) ir skolintos lėšos (135 mln. litų).
Daugiausia lėšų numatyta skirti sritims, kurias savivaldybė paskelbė prioritetinėmis: švietimui (518 mln. litų arba 36,5 proc. viso biudžeto), miesto infrastruktūros plėtrai (154 mln. litų, 11 proc.), infrastruktūrai modernizuoti (110 mln. litų, 8 proc.), skurdui mažinti (105,5 mln. litų, 7 proc.), kultūrai (50 mln. litų, 3,5 proc.).
Savivaldybė pasiryžusi renovuoti 50 mokyklų, 70 daugiabučių, 15 kultūros objektų, padidinti mokinio krepšelį, išasfaltuoti 200 miesto kiemų, užbaigti tiesti pietinį aplinkkelį ir pradėti tiesti vakarinį, pastatyti 8 estakadas, viadukus, užbaigti pirmąjį nacionalinio stadiono statybos etapą, sukurti elektroninės sveikatos paslaugų teikimo sistemą ir t. t.
Taip pat savivaldybė įsipareigojo padengti 150 mln. litų Autobusų parko skolą, susikaupusią per kelerius metus.
