Penki tūkstančiai šalies paštininkų reikalauja penkių dienų darbo savaitės ir "orių atlyginimų". Trečiadienį kreipimąsi su jų parašais ketinama perduoti Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Premjerui Andriui Kubiliui, susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, AB "Lietuvos paštas" generaliniam direktoriui Ernestui Vaideliui.
Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos atstovų teigimu, ilginti darbo savaitę imtasi remiantis Europos Sąjungos direktyvomis.
Nuo 2007 metų liepos šešių dienų darbo savaitė įvesta 272 paštuose, o po metų - ir dar 224. Bendrovės vadovai, vykdydami Susisiekimo ministerijos nurodymus, planavo, kad iki 2009 metų pabaigos visuose Lietuvos paštuose bus dirbama šešias dienas per savaitę - pirmadieniais-šeštadieniais.
Pasak paštininkų atstovų, šeštadienį paštui tenka dirbti, nes reikia pristatyti tądien išleidžiamus periodinius leidinius.
Pajamų tai nepadidino, skaičiuojamos tik maždaug penktadaliu padidėjusios įmonės sąnaudos. Profesinėms sąjungoms nuolat keliant šias problemas, šių metų pradžioje 6 darbo dienų savaitės plano vykdymas sustabdytas visos Lietuvos mastu, teigiama profsąjungų pranešime.
Profsąjungų atstovai teigia, kad nedidinant bendrovės sąnaudų nesudėtinga sugrįžti prie 5 darbo dienų savaitės, o atsižvelgiant į darbuotojų interesus, jie, kaip ir anksčiau, galėtų dvi dienas ilsėtis, tačiau to negalima padaryti dėl jau ne vienus metus bendrovei nuostolingos paslaugos - periodinių leidinių pristatymo šeštadieniais. Trečdalis periodinių leidinių prenumeratos priėmimo ir pristatymo rinkos priklauso bendrovei, du jos trečdalius sudaro kaimo prenumeratoriai.
"Nukenčia visi bendrovės darbuotojai, ypač eiliniai paštininkai, jų atlyginimas dabar - vienas mažiausių šalyje. Dauguma pašto darbuotojų - moterys. Dirbdamos šešias dienas per savaitę jos gauna tik 500-600 litų atlygį per mėnesį. Laiko ilsėtis lieka mažiau, todėl darbuotojos dažniau serga, negali pakankamai dėmesio skirti šeimai, vaikų auklėjimui", - teigia Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Smilgienė.
Pasak jos, be tiesioginės veiklos, pašto darbuotojas atlieka ir visuomenines funkcijas: iš senų žmonių priima mokesčius namuose, dažnai atneša duonos ir vaistų.
"Daugelyje užsienio šalių tokias funkcijas valstybė remia ir skatina finansiškai. Deja, Lietuvoje einama kitu keliu. Nuostolingai dirbantys paštai uždaromi, todėl didžiausias nepatogumas sukeliamas kaimo gyventojams", - sako A. Smilgienė.
