Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai pasiūlė Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijoms iki liepos 10 dienos patobulinti Lietuvos veiklos Afganistane 2009-2013 metų strategiją.
Tai bendru sutarimu nutarta trečiadienį vykusiame šių komitetų uždarame posėdyje.
"Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijos kartu su kitomis pateikė Vyriausybės matymą, kokia turėtų būti Lietuvos veikla su partneriais dalyvaujant tarptautinėse saugumo operacijose Afganistane. Siūlome, kad Vyriausybė jos dar nesvarstytų, kadangi yra daug gerų ir esminių pastabų, kuriuos pateikė abiejų komitetų nariai", - žurnalistams sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis.
Jo nuomone, strategijoje turi būti numatyti iki šiol neaptarti dalykai. "Pavyzdžiui, turėtų būti numatyta karinė dalis ir civilinė dalis, kiek jos sąveikauja, kur yra prioritetai, ar karinei daliai ar civilinei daliai, koks mūsų specialiosios misijos Kabule vaidmuo. Gal ji turėtų tapti ambasada, o gal ne? Žodžiu, yra daug įvairių klaustukų, todėl nutarta strategiją tobulinti", - sakė A. Ažubalis.
Jo teigimu, strategijoje turi būti numatytos aiškios priemonės, kaip nesiaurinti savo prisiimtų įsipareigojimų, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų karių ir civilių saugumu, su Lietuvos sėkme, dalyvaujant ir vadovaujant provincijos atkūrimo grupei Čagčarane.
"Pirmiausia turi būti kreipiamas dėmesys į tęstinius projektus, kurių mes negalime stabdyti, į tam tikrus įsipareigojimus vietinei valdžiai, kurie buvo duoti ir kuriuos reikia vykdyti", - sakė A. Ažubalis.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad Lietuvos buvimas Goro provincijoje nėra tiktai kariuomenės reikalas, tai susiję su svarbiais civiliniais projektais, kuriems reikia pinigų.
Ministrė pažymėjo, kad sunkmečiu pinigų Lietuvoje nėra tiek, kiek reikia, todėl reikia ieškoti pagalbos iš kitų valstybių.
"Sunkmečio sąlygomis, žinoma, negalima tikėtis kažkokių didelių lėšų ir jų nebus, bet žvilgsnis krypsta į tai, ką dabar daro Užsienio reikalų ministerija ir mūsų ministerija, bandydamos ieškoti partnerių, kviesti juos dirbti kartu Goro provincijoje su tam tikrais konkrečiais projektais", - sakė R. Juknevičienė.
Pasak jos, šiuo metu yra pirmoji sėkminga kregždė - tai Japonija, kurios atstovai atvyko į Čagčaraną vykdyti kai kuriuos savo projektus.
"Tikimės, kad jų bus ir daugiau. Akys krypsta į daugelį kitų valstybių, vyksta pokalbiai, vyksta derybos ir tikimės, kad ateityje tos pastangos bus sėkmingos. Be tarptautinės bendruomenės platesnio įsitraukimo į mūsų provincijos atkūrimo grupės darbą iš tikrųjų labai sunku tikėtis rimtų proveržių. (...) Lietuva turbūt nėra pajėgi skirti tiek pinigų, kad šita provincija galėtų lygintis su kitomis, pavyzdžiui, kur dalyvauja švedai, vokiečiai, kur skiriami šimtai milijonų eurų", - sakė krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.
Todėl, jos nuomone, vienas iš scenarijų yra ir tas, kad Lietuva galėtų dalintis su kitomis valstybėmis Afganistano Goro provincijos atkūrimo atsakomybę.
