Vilnietis Domantas naujienų portalui tv3.lt pasiskundė, kad šiukšlių išvežimas per metus jam pabrango 5,7 proc., nors paslauga esą nė kiek nesikeitė.
Jis nurodė, kad pernai pastovioji rinkliavos dalis siekė 0,0357 euro, kintamoji – 0,0491 euro už 1 kv. m., taigi iš viso už 12 mėn. teko sumokėti 69,01 euro (atskaičius 0,47 euro lengvatą užsisakiusiems elektroninį mokėjimo pranešimą).
O šiemet gautoje sąskaitoje tiek pastovioji, tiek kintamoji dalys buvo didesnės – atitinkamai pakilusios iki 0,0423 ir 0,0473 euro už 1 kv. m., taigi už 12 mėn. jau teko mokėti 72,93 euro (atskaičius 0,51 euro lengvatą).
„Kokia nesąmonė – ar infliacija Lietuvoje buvo 6 proc., kad tiek padidėtų rinkliava? Kodėl viskas taip brangsta? Ką aš daugiau gaunu mokėdamas daugiau?“ – piktinosi vilnietis.
Kiek per kelerius metus brango atliekų tvarkymas?
„Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) Komunikacijos skyriaus vadovė Natalija Survila-Glebova nurodė, kad 2024 m. rinkliava už 1 kv. m. per visus 12 mėn. kainavo 0,966 euro.
2025 m. ji pabrango 5,34 proc. (iki 1,0176 euro), o šiemet – dar 5,66 proc. (iki 1,0752 euro).
Taigi bendrai rinkliava per 2024–2026 m. padidėjo 11,30 proc.
N. Survila-Glebova pateikė pavyzdį: jei statistinio 60 kv. m. dydžio butui už visus 2024 m. rinkliava siekė 57,96 euro, tai pernai ši suma padidėjo 3,10 euro (iki 61,06 euro), o šiemet paaugo dar 3,45 euro (iki 64,51 euro).
Taigi per dvejus metus metinė rinkliavos mokama suma 60 kv. m butui padidėjo 6,55 euro ir šiemet tokio dydžio būste gyvenantys vilniečiai už komunalinių atliekų tvarkymą moka apie 5,38 euro per mėnesį.
Vis tik VASA atstovė atkreipė dėmesį, kad galutinė rinkliavos suma priklauso nuo konkretaus objekto kategorijos ir taikomos apskaičiavimo tvarkos.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad pernai Lietuvoje visos paslaugos bendrai brango panašiai – apie 5,7 proc.
Vis tik šiemet paslaugos Lietuvoje nebrango tiek daug, kiek augo šiukšlių išvežimo rinkliava Vilniuje.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. sausį lyginant su 2025 m. gruodžiu, paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo tik apie 0,6 proc.
Paaiškino, kodėl už šiukšles mokėsime daugiau
Vilniaus savivaldybės atstovas pabrėžė, kad kainų pokyčiai yra susiję ne tik su sąnaudų augimu, bet ir su sistemos plėtra bei aukštesnių aplinkosaugos standartų įgyvendinimu.
Tiek jis, tiek VASA atstovė patikino, kad šiukšlių tvarkymo paslaugų apimtis ir kokybė gerėja:
- plečiama rūšiavimo infrastruktūra;
- patoginamas šiukšlių surinkimas;
- didinama didelių gabaritų atiliekų surinkimo apimtis;
- įtraukiamos naujos atliekų rūšys (pvz., maistinis aliejus);
- daugiau konteinerių perėmė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, todėl gyventojams nereikia patiems rūpintis konteinerių remontu ir plovimu;
- organizuojamas efektyvesnis atliekų surinkimas augančiuose miesto rajonuose;
- investuojama į modernesnę, aplinkai draugiškesnę atliekų tvarkymo sistemą.
G. Grubinsko aiškinimu, rinkliavos dydžiai nustatomi pagal planuojamas ir pagal faktines komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas.
O šiemet dydžiai buvo perskaičiuoti pagal atnaujintą metodiką ir atsižvelgiant į naujoves, t. y. į maistinio aliejaus surinkimą, požeminių konteinerių plėtrą, naujas rūšiavimo sutartis, perimamų bešeimininkių konteinerių kaštus bei išaugusius didelių gabaritų atliekų tvarkymo įkainius.
Pašnekovas pridūrė, kad kainodarai įtakos turi ir nuo sausio 1 d. padidėjusi regioninė kaina, kurią patvirtino Valstybinės energetikos reguliavimo taryba.
„Rinkliavos dydžiai nustatyti taip, kad padengtų būtinas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, tačiau išliktų ekonomiškai pagrįsti ir proporcingi“, – akcentavo savivaldybės atstovas.
Tuo metu N. Survila-Glebova paminėjo, kad 2025 m. penktą kartą atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas patvirtino nuosekliai stiprėjančią teigiamą tendenciją:
„Tiek gyventojai, tiek verslo klientai vis geriau vertina VASA teikiamas paslaugas, o pasitikėjimas įmone auga.“
Ar rinkliava už šiukšles visiems yra vienoda?
VASA atstovė primena, kad rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą susideda iš:
- pastoviosios dalies (ji skirta infrastruktūros išlaikymui: aikštelėms, rūšiavimo sistemai, administravimui ir kt.);
- kintamosios dalies (ji skirta atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudoms padengti).
Pasak N. Survilos-Glebovos, nekilnojamojo turto objektai yra suskirstyti į atskiras kategorijas, kurioms nustatyti skirtingi pastoviosios ir kintamosios dalių dydžiai.
Jeigu rinkliava skaičiuojama pagal objekto bendrąjį plotą, jos dydį lemia objekto paskirtis ir bendrasis plotas (kv. m).
Jeigu prie objekto priskirtas individualus konteineris, kintamoji dalis priklauso nuo: konteinerio tūrio, ištuštinimų skaičiaus per metus ir turimų konteinerių skaičiaus.
Lengvata už šiukšlių tvarkymą – štai kas gauna
G. Grubinskas paminėjo, kad vilniečiams, kurie pasirenka sąskaitas gauti elektroniniu būdu iki einamųjų metų sausio 1 d., rinkliava yra sumažinama tiek, kiek sudarytų pašto išlaidos.
„Lengvata taikoma siekiant skatinti gyventojus atsisakyti popierinių mokėjimo pranešimų ir rinktis elektroninį formatą.
Šiuo metu 56 proc. mokėtojų yra davę sutikimus gauti sąskaitas el. paštu ir jiems pritaikyta lengvata“, – nurodė Vilniaus savivaldybės atstovas.
Jo aiškinimu, lengvatos dydis atitinka realias popierinio pranešimo parengimo ir siuntimo išlaidas: spausdinimo, vokavimo ir pristatymo paštu kainą pagal paslaugų teikėjo nustatytą kainodarą.
Ši priemonė mažina administracines sąnaudas, skatina skaitmenizaciją, efektyvina paslaugos teikimą, prisideda prie popieriaus vartojimo mažinimo ir aplinkos tausojimo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
O gal kainas didina , kad ponai sau ir ,,meilužėms'' premijas už sunku darba galėtu išsimokėti
