Ignalinos rajone pasieniečių vokiečių aviganis Rondis išgelbėjo pasiklydusią ir smarkiai sušalusią 86–erių moterį. Naktį miške praleidusią, visiškai išsekusią ant žemės gulinčią senolę radęs Rondis pirmiausiai ėmė švelniai laižyti jai veidą.
Šeštadienį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės pareigūnus pagalbos kreipėsi Ignalinos policijos budėtojas. Buvo prašoma pasieniečių kinologų padėti ieškant dingusios Ignalinos rajono Žeimių kaimo gyventojos.
Į šią vietą nedelsiant išvyko trys VSAT kinologai su tarnybiniais šunimis: Jovita Vinciūnienė su belgų aviganiu Čile, Vygantas Zinkevičius su vokiečių aviganiu Rondžiu bei Andrius Šalna su belgų aviganiu Džeta. Visi kinologai atvyko iš savo namų, nes tądien turėjo poilsio dienas.
Į Žeimių kaimą pasieniečiai su šunimis atskubėjo šeštadienį apie 11 val. Iš dingusios senolės artimųjų jie sužinojo, kad jos pasigęsta išvakarėse, penktadienį, apie 17 val. 30 min. Moters paieškos buvo bevaisės, nors jos ieškojo beveik visas kaimas, taip pat policijos kinologas su šunimi. Šalia tyvuliuoja nemažas tvenkinys, todėl ir jame narai ieškojo pradingėlės.
Kadangi vietovės apie senolės namą buvo gausiai pripėduotos, pasieniečiai suprato, kad duoti komandas šunims ieškoti senolės pėdsakų nėra prasmės. Todėl kaimo prieigas pasiskirstę sektoriais VSAT kinologai Čilei, Rondžiui ir Džetai davė komandas žmogaus paieškai.
Netrukus paaiškėjo, kad šunims trukdo po apylinkes pradingėlės ieškantys kaimo žmonės – miške nuo pavadžio paleisti šunys vis „aptikdavo“ šiuos pagalbininkus ir lojimu kviesdavo kinologus. Todėl pasieniečiai paiešką trumpam nutraukė ir nurodė visiems išeiti iš miško ir netrukdyti.
Senolę aštuonerių metų vokiečių aviganis Rondis aptiko maždaug po dviejų valandų. Ji buvo sukniubusi at aukšto kalno esančioje proskynoje. VSAT kinologams liko mįslė, kaip jėgas praradusi moteris galėjo užlipti į šį aukštą kalną, juosiamą sunkiai praeinamų brūzgynų. Tik Rondžio uoslė ir galėjo jo šeimininką atvesti į tokią vietą.
Pribėgęs prie gyvybės ženklų nerodančios aptiktos senolės Rondis ėmė švelniai laižyti jai veidą tarsi ramindamas ir galėdamasis nelaimėlės. Moteris buvo permirkusi iki siūlo galo, nes naktį ir rytą šiose aplylinkėse lijo. Ji buvo smarkiai sušalusi, negalėjo kalbėti, buvo nusibrozdinusi odą.
Netrukus čia atskubėję kiti du VSAT kinologai pakėlė senolę ir ėmė ją nešti iki artimiausio keliuko. Pasienietė J. Vinciūnienė moterį apgaubė savo tarnybine striuke, nes ši vilkėjo lengvučiais drabužiais.
Dar vienas iškviestas Ignalinos rinktinės pasienietis savo asmeniniu automobiliu miško keliukais atlėkė prie kalno, nuo kurio pasieniečiai atnešė moterį.
Kadangi iškviesti greitosios pagalbos medikai nebūtų radę šios vietos miško viduryje, pasieniečiai savo automobiliu moterį į Ignaliną ėmė vežti patys. Pusiaukelėje iki šio miesto jie susitko atskubantį greitosios pagalbos automobilį ir pardavė medikams nukentėjusiąją.
Kaip vėliau sužinojo ją išgelbėję pasieniečiai, senutės gyvybei pavojaus nėra, tiesa, ji ligoninėje turės dar gydytis plaučių uždegimą ir kitus nelaimingos nakties padarinius.
Tai ne pirma vokiečių aviganio Rondžio išgelbėta žmogaus gyvybė. 2008 m. žiemos naktį po kelias valandas trukusių paieškų jis pelkėtame miške aptiko pasiklydusį, sušalusį ir orientaciją praradusį vyrą.
