„Esame atsidūrę Konstitucijos spąstuose, nes Konstitucinis Teismas jau tris kartus išaiškino, kad kalbant apie dvigubą pilietybę visi sprendimai, be Konstitucijos keitimo per referendumą, neįmanomi“, – BNS sakė D.Henke po šią savaitę vykusių susitikimų su Lietuvos politikais bei Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku Dainiumi Žalimu.
KT vadovas D.Žalimas po susitikimo pabrėžė, kad įteisinti daugybinę pilietybę galima tik pakeitus Lietuvos Konstituciją – Pilietybės įstatymo pataisų tam nepakanka. Tuo tarpu D.Henke sako, jog tarp išeivių ir Lietuvos institucijų atstovų „yra ir tam tikras nesusišnekėjimas, kas apie ką kalba ir turi omenyje“.
„PLB kalba apie pilietybės išsaugojimą, kaip išlaikyti tą prigimtinę teisę. Konstitucijoje įrašyta, kad Lietuvos pilietybė įgijama gimstant“, – pabrėžė pasaulio lietuvių atstovė.
Pasak jos, dėl Konstitucijos formuluotės, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, aiškinimo dvigubos pilietybės galimybė tapo retorikos įkaite.
„Kas tas atskiras atvejis – KT išaiškino, kad tai labai reti ir išimtiniai atvejai, bet tai retorika, kalbinis momentas. Ar kiekvienas pilietis, kuris turi Lietuvos pilietybę, ar jis kiekvienas asmeniškai ir yra tas atskiras atvejis, kuris turėtų kreiptis į valstybę dėl pilietybės išsaugojimo?“ – retoriškai klausė PLB pirmininkė.
Pasak jos, dėl dabartinio reguliavimo galimos visiškai kuriozinės situacijos, kai prie stalo susėdus šeimai, tėvams su vaikais, jie bus skirtingų šalių piliečiai.
„Vaikai, sulaukę 18 metų, nebeturi apsispręsti (kurios valstybės pilietybę rinktis), jie gimimu gali išlaikyti Lietuvos pilietybę. Kai prie vieno stalo sėdi šeima, ir vaikai gali išlaikyti Lietuvos pilietybę, o tėvai – ne, tai kažkoks nesusipratimas“, – kalbėjo D.Henke.
Šiuo metu ji mato vienintelę galimybę siekti dvigubos pilietybės įteisinimo – iš pradžių sumažinti reikalavimus referendumui, kuriuo būtų keičiamas Konstitucijos 12 straipsnis dėl pilietybės.
Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu, o Referendumo įstatyme nustatyta, kad tokiems pakeitimams reikia, jog už juos balsuotų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.
„Visų pirma reikėtų pradėti nuo Referendumo įstatymo pakeitimo, nes yra du slenksčiai tokiam referendumui. Vienas slenkstis – kad turi susirinkti daugiau kaip 50 proc. piliečių į referendumą, kad jis įvyktų. Antras žingsnis yra referendumo įstatymo straipsnis, kuris reikalauja, kad 12 straipsnį keičiant būtų 50 proc. už visų piliečių, antras slenkstis dar daugiau neįmanomas“, – sakė D.Henke.
„Nei Referendumo įstatymas nėra paruoštas, nei piliečiai tam (dalyvauti referendume) nėra pasirengę, tai didžiulis darbas, kuris turi būti padarytas. Taigi dabar esame spąstuose“, – reziumavo PLB vadovė.
Pasaulio lietuvių bendruomenė siekia, kad užsienio valstybės pilietybę įgiję lietuviai galėtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės pakeisti galima tik surengus referendumą.
Nuogąstaudami dėl tokio referendumo baigties, išeivijos atstovai iki šiol siūlė ieškoti būdų išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams nerengiant referendumo – pakeitus įstatymus.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
